Šiandien jau trys savaitės, kai Vyriausybė ir Finansų ministerija murkdosi finansų viceministro V. Gavrilovo meilės Rusijai ir postui trikampyje (kai buvo rašomas šis komentaras, Gavrilovas dar buvo viceministru – R. V.).
Ponas V. Gavrilovas, ankstesnėje socialdemokratų valdžioje dirbęs Sveikatos apsaugos ministerijoje, nuo pat Rusijos įvykdytos Krymo ir kitų Ukrainos žemių aneksijos išdidžiai švęsdavo pobiedobiesijos dieną, rusų socialiniame tinkle žavėjosi rašistinės „Liube“ ir kitų imperialistinių grupių įrašais, bet ministras Šadžius ir premjeras Paluckas negali jam pasakyti „stop“.
Pirmadienį į šešėlį Lietuvos valstybei metantį Gavrilovo meškų cirką įsitraukė ir prezidentūra. Nausėdos visų galų patarėjas F. Jansonas pagyrė G. Palucką, pareikšdamas, kad jo kreipimasis į Valstybės saugumo departamentą dėl V. Gavrilovo yra teisingas.
Jūs turbūt juokaujate? Premjeras, kuris karo metu šalies žvalgybą apkrauna fiktyviu darbu, mažų mažiausiai elgiasi kaip naudingas idiotas. VSD darbas – sekti priešo agentūrą, užkardyti Rusijos užmačias.
Ypač tai svarbu paskutinėmis dienomis prieš Lietuvai atsijungiant nuo Rusijos energetinės sistemos. Bet G. Paluckui atrodo, kad VSD turėtų skirti valstybės išteklius pasimurkdyti rusiškame viceministro cirke tik todėl, kad premjerui reikalinga dūmų uždanga paslėpti jo nenorą atleisti premjerui artimą prorusišką socialdemokratų veikėją.
V. Gavrilovas turėjo būti atleistas tą pačią dieną, kai paaiškėjo, kad jis yra elementarus vatnikas. Ką čia dar gali nustatyti VSD? Tai, kad tokių tipų, kaip V. Gavrilovas, kuriuos šerk nešėręs, o jie vis tiek į Rusijos mišką žiūri, šalyje yra dešimtys tūkstančių?
Ar jie kelia grėsmę Lietuvai? Taip, be abejo. Bet Lietuva yra demokratinė šalis. Čia galima garbinti ir Dievą, ir mamoną, taigi ir šėtoną su jo gizeliu Putinu.
Bet jokia demokratinė valstybė, nerizikuodama savo laisve, negali tokių nelojalių sau tipų skirti viceministrais, ir tai turėtų spręsti ne VSD, o valdančioji partija. Jei socialdemokratai neturi kito finansininko į viceministrus, kaip tik vatniką, sudilusio cento neverta tokia partija.
Taigi tai padorumo testas ne VSD, o Vyriausybei. Jei premjeras ir ministras per tris savaites nesugebėjo suprasti, kad pafrontės valstybėje ir dar per karą negali aukštų pareigų užimti pobiedobiesijos garbintojas, kaifuojantis nuo rašistinio „Liube“ jovalo, VSD kompresas nebepadės.
Juolab kad premjero kreipimasis į VSD – perteklinis. Pats V. Gavrilovas, tapęs viceministru, kreipėsi į VSD dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija. Premjeras negali tos tvarkos nežinoti, taigi minčių apie dūmų iš degančios vatos uždangą kyla dar įvairesnių.
Paluckas, Šadžius ir Jansonas patys pasirinko būti rusiško cirko klounais. Jei klounu dar taps ir VSD, ką žmonėms po to galvoti apie valstybės įgalumą pasirengti agresijai? Kaip jie pasieks 6 proc. BVP gynybai ir sukurs diviziją, jei be cirkų negalėjo išspręsti vieno viceministro su russkij mir kvapu problemos?
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
