Dezinformacija tapo milijardus nuostolių padarančia industrija. Tai apima finansines, socialines ir politines sąnaudas, kurios daro tiesioginę įtaką įmonėms, rinkoms ir viešosioms institucijoms, sakoma neseniai paviešintame skaitmeninių paslaugų ir programinės įrangos kūrimo įmonės „Sopra Steria“ ataskaitoje.
„Pagrindinė išvada yra ta, kad dezinformacija tapo ekonomikos sritimi, kuri ne tik sukelia politines pasekmes ir kurią valdo ne tik geopolitiniai veikėjai, bet ir kurią iš esmės gali valdyti bet kas, turintis pagrindinius įrankius, leidžiančius pasinaudoti socialine žiniasklaida, ir taip užsidirbti pinigų“, – interviu LRT teigė „Sopra Steria“ tyrimų analitikas Thomas Delorme’as.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Dezinformacija tapo pelninga ekonomikos sritimi, valdoma ne tik geopolitinių veikėjų.
- Dezinformacijos ekonominis poveikis 2024 metais siekia apie 417 mlrd. JAV dolerių, ir tai yra konservatyvus skaičius.
- Didžiausią dezinformacijos nuostolių dalį sudaro tiesioginis finansinis poveikis (393 mlrd. dolerių).
- Dezinformacija dabar tiesiogiai veikia realiąją ekonomiką.
- Nors dezinformacija tapo pelninga pramone tiems, kurie ją platina, tiems, kurie bando ją sustabdyti, tai kainuoja milžiniškas sumas.
– Jūs analizavote dezinformacijos ekonominį poveikį. Kaip galima apskaičiuoti tai konkrečiai pinigais?
– Mes matome, kad dezinformacija dažnai vertinama tik iš politinės perspektyvos, o ekonominis aspektas – pamirštamas. Taigi, surinkome visus įmanomus duomenis, kurie leido mums pateikti skaičių, atspindintį dezinformacijos ekonomines sąnaudas.
Ir skaičius, kurį nustatėme, rodo, kad 2024 metais dezinformacija kainavo arba turėjo įtakos pasaulio ekonomikai maždaug už 417 mlrd. JAV dolerių (per 364 mlrd. eurų) ir tai labai konservatyvus skaičius, nes mes naudojome labai griežtus kriterijus. Išties, ši suma, mūsų manymu, yra žymiai didesnė.
– Iš kur ši suma? Kokia sritis jos neteko? Kalbame, pavyzdžiui, apie prekybos sektorių ar asmenines žmonių lėšas?
– Mes nagrinėjame konkrečiai tyčinį informacijos manipuliavimą, kuris turi ekonominį poveikį. Viską suskirstėme į tris pagrindines kategorijas. Pirma, finansinė, kai informacijos manipuliavimas gali lemti netinkamus ekonominius sprendimus. Pavyzdžiui, suklastoti internetiniai atsiliepimai daro milžinišką poveikį ekonominių sprendimų priėmimui. Tačiau yra ir tokių dalykų kaip internetiniai sukčiavimai, išpuoliai prieš įmonių reputaciją, tai gali paveikti jų akcijų vertę.
Mes labiau kreipėme dėmesį į tai, kad dezinformacija tapo pramonės šaka ir pelningu verslu.
Thomas Delorme’as
Be to, išskyrėme dar dvi kitas kategorijas: tai socialinis poveikis, t. y. dalykai, susiję su sveikata ir sauga, ir politinis poveikis. Pastarosios kategorijos apima lyg ir nedidelę sumą, bet, pavyzdžiui, kai rumunai turėjo iš naujo surengti prezidento rinkimus, tai jiems kainavo apie 280 mln. eurų.
– Ar analizavote dezinformacijos šaltinius? T. y., ar ji ateina iš Rusijos, ar ji kyla iš Kinijos?
– Atliekant šį tyrimą, mes iš tikrųjų nesiekėme nustatyti šių informacijos manipuliavimo kampanijų kilmės, gal tik, išskyrus Rumunijos atvejį.
Mes labiau kreipėme dėmesį į tai, kad dezinformacija tapo pramonės šaka ir pelningu verslu. Tai, galima sakyti, yra nauja kibernetinio nusikalstamumo forma. Bet kas, naudodamasis suklastotais internetiniais atsiliepimais ir socialine žiniasklaida kaip įrankiu, iš esmės gali užsidirbti pinigų sukčiaudamas, pavyzdžiui, reklamuodamas suklastotas prekes.
Taigi iš esmės pagrindinė išvada yra ta, kad dezinformacija tapo ekonomikos sritimi, kuri ne tik sukelia politinių pasekmių ir kurią valdo ne tik geopolitiniai veikėjai, bet ir kurią iš esmės gali valdyti bet kas, turintis pagrindinius įrankius, leidžiančius pasinaudoti socialine žiniasklaida, ir taip užsidirbti pinigų.
„Sopra Steria“ tyrimas
„Sopra Steria“ kovo mėnesį paskelbė tyrimo apie dezinformacijos ekonominį poveikį visame pasaulyje 2024 m. išvadas. Remiantis šia analize, informacijos manipuliavimas 2024 m. sudarė maždaug 417 mlrd. JAV dolerių.
„Tai suma, palyginama su didžiausių technologijų įmonių metinėmis pajamomis arba sudaranti reikšmingą tam tikrų šalių BVP dalį“, – pažymėjo kompanija.
Pagrindinės tyrimo išvados skelbia, kad 417 mlrd. dolerių – tai toks numatomas dezinformacijos poveikis pasaulio ekonomikai 2024 m. Į šią sumą įeina 393 mlrd. dolerių vertės tiesioginis finansinis poveikis (iš jų 227 mlrd. dolerių sudarė vartotojų išlaidos dėl suklastotų internetinių atsiliepimų); 11 mlrd. dolerių išlaidų, susijusių su dirbtinio intelekto klastotėmis (deepfake) ir pasitelkiant dirbtinį intelektą vykdomais sukčiavimais; 5,5 mlrd. dolerių nuostolių dėl kriptovaliutų sukčiavimo.
Didžiausius nuostolius dezinformacija atneša finansų sektoriui – 393 mlrd. dolerių, o socialinis poveikis vertas 10 mlrd. dolerių, politinis poveikis – 14 mlrd. dolerių.
Nors dezinformacija tapo pelninga pramonės šaka tiems, kurie ją platina, tačiau tiems, kurie bando ją sustabdyti, tai kainuoja milžiniškas sumas.
Pasak įmonės „Sopra Steria“ tyrimo, dezinformacija dabar tiesiogiai veikia realiąją ekonomiką: informacijos manipuliavimo kampanijos gali būti nukreiptos prieš įmones, rinkas ir vartotojus. Šie išpuoliai tampa vis profesionaliau organizuoti ir industrializuoti, ypač naudojant dirbtinio intelekto technologijas, kurios leidžia dideliu mastu kurti ir platinti klaidinančią informaciją (dirbtinis intelektas padidino dezinformacijos ekonominį poveikį 15–20 proc.).
„Taip pat stebina jėgų asimetrija. Nors dezinformacija tapo pelninga pramonės šaka tiems, kurie ją platina, tačiau tiems, kurie bando ją sustabdyti, tai kainuoja milžiniškas sumas. Pavyzdžiui, pranešama, kad „Meta“ iš apgaulingo turinio gavo 16,4 mlrd. dolerių reklamos pajamų, o bendras pasaulinis biudžetas, skirtas faktų tikrinimo iniciatyvoms, neviršija 100 mln. dolerių (iš kurių 45 proc. skiria „Meta“), – rašo tyrimo autoriai. – Galiausiai tyrimas rodo, kad šis poveikis apima ne tik verslą: valstybės, sveikatos priežiūros sistemos ir viešosios įstaigos taip pat patiria didelę dalį su dezinformacija susijusių išlaidų.“
