Paskutinę 2024-ųjų dieną ekonomikos ir inovacijų ministras L. Savickas pasiūlė Vyriausybei panaikinti dvejopos paskirties prekių eksporto į trečiąsias šalis draudimą. Laikas tokiai šunybei pasirinktas neatsitiktinai. Visa Lietuva šventė. Nesureagavo net opozicija.
Draudimas gabenti dvejopos – civilinės ir karinės – paskirties prekes į kai kurias šalis įsigaliojo iškart po Naujųjų. Nors jei būtume sąžiningi bent patys sau, Lietuva tokį draudimą turėjo įvesti jau pirmaisiais Rusijos karo prieš Ukrainą metais.
Be tokio draudimo Rusija lengvai apeina Vakarų sankcijas. Sankcionuotos prekės į Rusiją eksportuojamos per Armėniją, Kirgizstaną, Kazachstaną ir kitas šalis. Vakarų valstybių eksportas karo metais į šias šalis gerino vieną rekordą po kito ir augo tūkstančiais procentų.
Šioje kruvinoje apgavystėje Lietuva netapo išimtimi. Į Kirgizstaną keliavo Seimo nario I. Vėgėlės tėvo fabriko kondicionieriai. Mūsų verslininkai per trečiąsias šalis tiekė rusams automobilius. Lietuva tapo vyno eksporto į Rusiją lydere, nors vynuogių augina tiek, kiek katinas turi ašarų.
Žodžiu, kam karas, o kam milijonai. Po Naujųjų tas kruvinas biznis turėjo būti užrauktas. Bet čia priėjo ministras L. Savickas ir pasakė, kad „šis sprendimas esmingai paveiktų aukštos pridėtinės vertės pramonės gyvybingumą“, todėl jis siūlys tvarką, kuri užtikrins ir nacionalinio saugumo interesus, ir nesumažins verslo pelnų.
Ką reiškia toks pasakymas žmonių kalba?
Tai – absoliuti veidmainystė. Lietuva negali būti pusiau nėščia. Arba Lietuva toliau eksportuos sankcionuotas prekes į kirgizstanus, žinodama, kad tų prekių jiems nereikia, o jas gaus Rusija, arba Lietuva stabdo tokį eksportą kaip amoralų.
Ekonomikos ir inovacijų ministras, veikdamas grupėje ir iš anksto susitaręs, nori tęsti valstybės ir verslo veidmainystę. Jei Vyriausybė tam pritars, tai reikš, kad valstybė pardavinėja indulgencijas tiems verslininkams, kurie padeda rusams žudyti ukrainiečius.
Kaip žinoma iš istorijos, indulgencijos, kuriomis popiežius patvirtindavo nuodėmių atleidimą, XVI a. imtos pardavinėti didmenomis, o tai privedė prie reformacijos ir Bažnyčios skilimo.
Ministro L. Savicko indulgencija niekšybei veda prie visiško Lietuvos Respublikos nupiginimo. Apskritai, bet kokia prekyba su agresore Rusija po jos įvykdytų šimtų karo belaisvių egzekucijų, masinių moterų išprievartavimų ir dešimčių miestų sunaikinimo yra gėdinga. To amoralumo neišpirkti jokiais pinigais.
Net jei Vyriausybė ir nepatvirtins siūlomos indulgencijos niekšybei, pasiūlymas verčia suklusti. Prieš Kalėdas visa G. Palucko Vyriausybė pompastiškai nuvyko į Kyjivą. Ministrai, žiūrėdami į akis ukrainiečiams, čiulbėjo, kaip jie remia Ukrainą.
Kokiu reikia būti ciniku, kad sugrįžęs pirmiausia skubėtum prakišti tai, kas naudinga Rusijai ir žudo Ukrainą?
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
