Paskutines senųjų ir pirmąsias Naujųjų metų dienas Seimas, žiniasklaida ir tauta tvariai vaidino vieno kaimo jurgio sukurptoje komedijoje „Būti ar nebūti Seimo vicepirmininku“, todėl niekas nesuko galvos nei dėl būsimo Amerikos karo su Danija, nei dėl dyzelino kainos, o kokius blėnis žada naujieji ministrai, tai išvis visiems buvo dzin.
Nė viena blakstiena nesuvirpėjo ir tada, kai paaiškėjo, kad gydymo įstaigoms trūksta 900 slaugytojų, o po septynerių metų tas trūkumas sieks 4,5 tūkstančio.
Naujoji sveikatos ministrė M. Jakubauskienė nuramino pažadėdama tą menką problemą išspręsti padidinusi slaugytojų prestižą, bendraujant su kolegijomis ir parvarant slaugytojas iš užsienio.
Kaip tai padarys, sveikatos ministrė nesakė. Bet čia priėjo švietimo, mokslo ir sporto ministrė R. Popovienė ir paporino, kad pirmiausia reiktų atlikti skaičiavimus.
Ar tie skaičiavimai iškart padidins slaugytojų prestižą, ar dar ir jų skaičių, R. Popovienė nepatikslino. Bet Seimo pirmininkas, prezidentas, žiniasklaida ir tauta iškart priėjo prie išvados, kad vieno iš septynių Seimo vicepirmininkų problema – daug didesnė.
Savo ruožtu ministrė M. Jakubauskienė antrąkart pažadėjo sumažinti ligonių eiles pas daktarus. Pasirodo, tai taip paprasta. Užtenka patikslinti pacientų registravimosi sistemą. O jei dar kur kokia eilutė ir liks, ministrė suteiks daugiau teisių šeimos gydytojams. Tiems patiems, kuriems nuo beprotiško pacientų srauto darbo pabaigoje ir taip seniai stogas važiuoja.
Juokai juokais, bet Sveikatos ministerija seniai tapo politinės impotencijos simboliu. Ministrai traukiami kaip kiškiai iš iliuzionisto maišo. Ypač tai buvo ryšku praėjusią kadenciją, kai ministru paskirtas A. Dulkys greit suprato, kad jo reformų nerems net jį delegavę konservatoriai. Dabar savo kiškį ištempė socialdemokratai.
O paskui tie kiškiai paliekami donkichotiškai kautis su eilėmis. Žinoma, žodžiais. Sumažinti eiles galima tik dviem būdais – arba padidinus gydytojų ir slaugytojų skaičių, arba sumažinus ligonių skaičių.
Gydytojų padauginti kvadratiniu lizdiniu būdu nemoka net V. Blinkevičiūtė. Sumažinti ligonių skaičių irgi misija neįmanoma, nes Lietuva sensta. Ligų skaičius vienam gydytojui nuolat auga. O dar Skandinavija ir Vokietija mūsų medikams be jokio stenėjimo suteikia ir prestižą, ir penkiskart didesnę algą, ir dar neapkrauna tokiais klaikiais krūviais kaip tėvynėje.
Apskritai tai su valdžios žadamu prestižu išėjo negražus pyrst. S. Skvernelio Vyriausybė prieš septynerius metus pažadėjo, kad nuo šįmet mokytojo profesija būsianti prestižinė. Rezultatas? Mokytojų trūkumas išaugo, o kvailių, norinčių tapti prestižiniais, neatsirado.
Na, ir kas. Sveikatos ministrė prestižą jau žada ir slaugytojoms. Impotentinis stenėjimas tampa pagrindiniu ministrų valdymo įrankiu. Jei ministrai ir toliau taip stenės prestižą, po septynerių metų sutikti slaugytoją ligoninėj bus sunkiau nei gamtoj pamatyti į Raudonąją knygą įrašytus baltaskruostę žuvėdrą, juodakaklį narą ar didįjį apuoką.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
