Nuo ko „viskas“ prasidėjo? Nuo JAV administracijų bejėgystės – pradedant Baracku Obama ir baigiant Joe Bideno neeskalavimo politika. Jie nusprendė, kad JAV atsisakys pasaulio policininko vaidmens. Su Donaldu Trumpu atėjo ir tolerancija įstatymų pažeidimams, izoliacionistiniam šūkiui „America First!“. Peršasi išvada, kad JAV visuomenė sunkiai serga. O kai serga galva, kūnas – ES ir NATO narės, kenčia nuo svetimos ir savos galvos bejėgystės.
Dėl bejėgystės Vengrijos valdytojas Viktoras Orbanas išduoda paskutinius demokratijos principų likučius. Ši išdavystė užkrečianti, jeigu virstų epidemija, jokios raudonos linijos nesustabdytų, nes jų, kaip ir sakiau, tiesiog neliko. Nesu virusologas, bet akivaizdu, kad ir Lietuva 2024 m. viruso neišvengė: socialdemokratų koalicija su antisemitais ir jokios ideologijos neišpažįstančiais „demokratais“ – viruso pasekmė. Garantuoju, kad įvykis pateks į Lietuvos istorinius analus, kaip metas, kai melas ir antisemitizmas tapo valstybiniu lygmeniu pripažintas būdas siekti valdžios. Tai rodo tam tikros naujos kartos politikų manymą, kad etika ir moraliniai principai su technokratija nedera.
Jiems ideologija jau seniai mirusi, todėl nevaidina ir neturi vaidinti jokio vaidmens. Jų šūkis „nustokite kalbėti, netrukdykite mums dirbti“ – jau girdėtas aibės kartų. Pasiklausius jų, Žodis – teologine, filosofine prasme nebetenka prasmės, nes jį galima kaitalioti kaip nori. D. Trumpo ir V. Putino ciniškas nesiskaitymas su žodžiais išties užkrečiantis. Sąžiningo žodžio svarba, anot jų, tegul užsiima idealistai, kaukiantys prie Seimo rūmų ketvirtadieniais. Pakauks ir nustos? Ir nustojo, pakako dviejų ketvirtadienių, taip būna idealistams, susiduriantiems su ciniška tikrove. Į likusius bus žiūrima lyg į kokius apgailėtinus donkichotus, kovojančius su beprincipe technokratija.
Jos atstovai karaliauja Seime ir prezidentūroje. Šie niekaip nesusigaudo, už ką jie idealistų taip vanojami, mat jų smegenyse vyrauja moralinis chaosas. Taip būna, kai moraliniai principai netenka svarbos. Ne, jie nėra vagys kasdieniame gyvenime, neduok Dieve, septinto Dievo įsakymo laikomasi kaip Dieve mūsų, bet politikoje juk viskas galima? Taip, galima, sakys ir sako įžūlūs „čekiukų“ klastotojai, kas trys minutės pildami šimtus litrų kuro patys, nors net neturi teisės vairuoti. Sako, jie nekalti, aplinka kalta.
Tą pačią tūlo Rolando Pakso mantrą kartoja ir jo mokinys žemaitantisemitas, aiškinantis nesąs joks antisemitas, juk „skirkime antisemitizmą nuo politikos!“. Jis esą kaltina tik vieną žydę ir kitus tik jam vienam žinomus žydus buvus enkavėdistais ir kagėbistais. Gal nežino, kad Lietuvą sovietų okupantams išdavė pati iš lietuvių sudaryta vyriausybė, lietuviai generolai ir iš Maskvos saulę vežę, tarp kurių žydų nebuvo nė kvapo. Bet žino, kad iš kritikos lietuviams politinės karjeros nesusikalsi, tad kas belieka? Žydai kalti.
Gal nežino, kad Lietuvą sovietų okupantams išdavė pati iš lietuvių sudaryta vyriausybė, lietuviai generolai ir iš Maskvos saulę vežę, tarp kurių žydų nebuvo nė kvapo.
Konstitucinis teismas (KT) 2024 metų gruodį dar paliejo benzino į ugnį, lyg kokią kalėdinę dovaną padėjo atominę bombą po šeimų maršininkais ir jiems pritariantiems homofobams. Net prezidentas GN liko šokiruotas: (KT) pripažino, kad įstatymo nuostata, draudžianti nepilnamečiams pasakoti apie LGBTIQ šeimos sampratą, prieštarauja Konstitucijai. Jėzus Marija, siaubas! Net antisemitai Seime šalia KT nutarimo tikriausiai atrodo balti ir pūkuoti, nors ir grasina kultūriniu karu iki paskutinio homofobo. Tuojau pasigirs šūkis „ Atskirkime KT nuo politikos!“.
Beje, šūkis „Atskirkime nuo politikos!“ tapo madingas 2024 m. Štai „naujai“ iškeptas kultūros ministras Šarūnas Birutis kvietė nepainioti kultūros su politika, ypač rusiškos kultūros, arba tiksliau su tuo, kas iš jos liko. Siūlyčiau ponui žvilgtelti į Izraelio poziciją, kai vokiečių operų korifėjaus antisemito Wagnerio muzika Izraelyje nebuvo grojama iki 1980 m. Ėmėsi groti jau praėjus 35 m. metams po Holokausto. Žvelgiant į Kremliaus banditų vykdomą fizinį ir kultūrinį Ukrainos genocidą tikrąja šio apibrėžimo prasme, kažkaip nėra lengva atskirti kultūrą nuo politikos, pone ministre Biruti. Jums nieko, kad apie milijonas rusų eina į Ukrainą žudyti už pinigus, o likusi dalis tyli lyg žemę pardavusi? Kažkaip ne vietoje ir ne laiku stumti „nepainiokime rusiškos kultūros su politika“ propagandą. Todėl visiškai sutinku su jūsų nuskambėjusiu pareiškimu: „Nereikia būti pirmiesiems su pareiškimais“.
Na, o kaip dėl TS-LKD ir Co? Jie taip pat atėjo su šūkiais, kaip ir pridera: „Vertybės ir principai visiems!“. Po ketverių metų konservatorių ir liberalų valdymo Lietuva tapo antra po Vokietijos šalimi, masiškai apeinančia sankcijas Rusijai. Korumpuotų politikų vyriausybėje taip pat nepavyko išvengti. Apie Partnerystės įstatymą ir Stambulo konvencijos ratifikavimą pamiršo, nors labai rūpinosi žmogaus teisėmis. Genocido centras taip ir liko valdomas antisemitizmą propaguojančių neonacių, giliai atsiprašau, norėjau pasakyti nacius garbinančio kažkokio susivienijimo, padariusio viską, kad istorijos klastojimas liktų jų rankose, o paminklas žudikui J. Krištaponiui, parafrazuojant Maironį, „stovi dar vis“.
Sakau, gal socdemai 2025 m. ims ir susigės dėl savo antisemitinių partnerių. Sutikite, nieko nėra nemaloniau kaip matyti svetimą gėdą.
Švietimo politika, mūsų visuomenės skaudžiausia vieta, taip ir liko buvusių sovietinių biurokratų ir geros dalies tiek pat sovietinių mokytojų rankose, tad apie Suomijos mokyklų sėkmę tenka tik pasvajoti. O ir iki šios dienos sunku suprasti, kokiu pagrindu buvę dešinieji valdžioje rėmė valstybės lėšomis privačias mokyklas? Tai būkime biedni (jau apie 600 tūkst. tokių yra) ir šiek tiek teisingi, nes pagal šį modelį išeitų, kad paramos reikia ištisoms verslo grupėms, kaip antai „Maximai“, „Viši“ krabams, švediškiems bankams ir panašiai. Nieko nėra labiau nuviliančio, kai apsišaukę šventaisiais krinta veidu į balą. Todėl reputacija prarasta.
2024 m. tapo ir reputacijos praradimo metais. Šioje vietoje beideologiniai technokratai ir suklupo. Lietuviški dar nesuprato, gal dar nemato reputacijos praradimo pasekmių, bet už durų rutuliojasi tikra velniava. Banditų okupuota Rusija prarado siaubą varančią reputaciją Ukrainoje, parodė savo „analogov niet“ armiją, kuri ne tik per tris dienas neužėmė Ukrainos, bet įstrigo trejiems metams, už metrą teritorijos moka rusų galvažudžių lavonais.
Iranas, užpuolęs Izraelį, taip gavo į kaulus, kad maža nepasirodė: prarado „Hezbollah“ teroristus Libane, „Hamas“ Gazoje ir skerdiką Asadą, o tas savo ruožtu – visą Siriją. Izraelis parodė stuburą, jeigu ne vidurinį pirštą J. Bidenui ir jo nusikaltėliškai neeskalavimo politikai, taip pat ir savižudiškai „taiką mylinčiai tarptautinei bendruomenei“. Izraelis padarė tai, ką seniai reikėjo padaryti – naikina be gailesčio savo priešus. Taigi – 1:0 gėrio naudai. Jau imu tikėtis, kad po galutinio blogio sunaikinimo viena ar kita forma, bent jau jo sustabdymo, Vakarų pasaulis vėl suvoks, kaip reputacijos praradimas veikia mūsų išgyvenimą laisvėje.
Gal net vėl atgims pagarba judėjo krikščioniškai moralei ir etikai, suvokimas, kad politika, neigianti šias vertybes, paverčia demokratiją bananų respublika. Iliustracijai giliai in cognito Lietuvoje gyvenusio, niekam nežinomo veikėjo skyrimas teisingumo ministru. Ir jis tuojau pareiškė, kad „teisė ir politika nedera, todėl apie žemaitantisemitą gerai arba nieko“. Citata netiksli, bet esmė tokia. Sakau, gal socdemai 2025 m. ims ir susigės dėl savo antisemitinių partnerių. Sutikite, nieko nėra nemaloniau kaip matyti svetimą gėdą.
Žvelgdamas į 2024 m., pasijutau lyg stovėčiau prie Raudų sienos Jeruzalėje ir viltingai beviltiškai ieškočiau laisvo sienos plyšelio norėdamas įdėti laišką Dievui. Jame keikiu bailius ir išdavikus, dėl kurių teisėtuose gynybiniuose karuose Ukrainoje ir Izraelyje žuvo dešimtys tūkstančių nekaltų žmonių. Laiške dalinuosi pasididžiavimu besiaukojančiais didvyriais ir didmoterimis už mūsų visų, nuo persivalgymo suglebusių, laisvę ir taiką. Bet laiškų tiek daug, kad plyšių nebepakanka. Žinau, kad Dievas viską žino, bet tyli, matyt, paralyžiuotas žmonių trumparegiškumo ir egoizmo, savanaudiškumo. Gal atsipeikėjęs sugrąžins raudonas linijas, kurių nei mes patys, nei priešas neperžengs.
To ir linkiu, taip pat gražios, taikios Chanukos, tiek pat taikių šventų Kalėdų ir Naujųjų – 2025 metų, kad švęstume pergalę prieš totalų blogį!
