„Eurobarometro“ apklausa griauna stereotipus apie lietuvius?

Europos Parlamentas trečiadienį pristatė europiečių nuomonių tyrimą. Pavasario „Eurobarometro“ studija rodo, kad didžioji dalis jų teigiamai žiūri į ES ir jaučiasi joje saugūs, nors pesimistiškai vertina pasaulio ateitį. Lietuviai išsiskiria optimistiškumu ir pasitikėjimu. 

Pasak „Eurobarometro“, lietuviai išlieka vieni labiausiai palaikančių ES. Net 89 proc. mano, kad narystė atnešė naudos Lietuvai (ES vidurkis – 74 proc.). Sunku patikėti, bet net 81 proc. lietuvių yra patenkinti savo gyvenimo kokybe (ES vidurkis – 83 proc.), tačiau daugelis (54 proc.) mano, kad ji dar labiau pagerėtų, jei augtų sveikatos priežiūros kokybė ir prieinamumas.

Dauguma lietuvių jaučiasi viltingai (40 proc.), yra ramūs (39 proc.) ir pasitikintys savimi (36 proc.), nors jaučia ir neužtikrintumą (37 proc.). Į pasaulio ateitį 57 proc. tautiečių žiūri optimistiškai, į ES – 66 proc., Lietuvos – 70 proc., ir tai gerokai lenkia Europos vidurkį.

Daugiau nei pusė apklaustųjų lietuvių (54 proc.) teigė, kad ES turi susikoncentruoti į gynybą ir saugumą. Dauguma europiečių irgi mano, kad ES turėtų didesnį dėmesį skirti gynybai, energetinei nepriklausomybei bei ekonomikai.

„Eurbarometro“ išvadas LRT pakomentavo apklausą pristačiusi Europos Parlamento Atstovų spaudai ir informacijos vientisumo skyriaus vadovė Delphine Colard.

– Pirmiausia norėčiau paklausti, kas jus nustebino naujausioje „Eurobarometro“ apklausoje, ypač kalbant apie tai, kaip jaučiasi europiečiai, kaip jie žiūri į ateitį?

– Labai įspūdingas faktas yra tas, kad Europa daugeliui Europos piliečių išlieka stabilumo zona.
75 proc. respondentų laiko ES tikra stabilumo vieta. Tai glaudžiai susiję su tuo, kad 74 proc. jų mano, jog jų šalys gavo naudos įstojusios į ES.

Taigi, man tai rodo, kad iš ES vis dar galima daug ko tikėtis. Ir išties, matome, kad 68 proc. piliečių tikisi daugiau veiksmų, skirtų pasaulinėms problemoms spręsti. Be to, jie tikisi, kad bus sutelkta daugiau bendrų išteklių (73 proc.), ir ragina siekti vienybės (90 proc.)

Net 90 proc. – tai yra labai stiprus raginimas veikti dar labiau kartu šiais vis labiau neapibrėžtais laikais.

– Iš apklausos matome, kad neapibrėžtumas ir viltis eina koja kojon. Kaip tai įmanoma?

– Klausimai buvo užduoti balandžio–gegužės mėnesiais, kai susidūrėme su karo eskalavimu Artimuosiuose Rytuose. Taip pat po ketverių karo ir agresijos metų nesimatė perspektyvų, kad padėtis Ukrainoje stabilizuotųsi. Taigi matote, kad žmonės jaučia, kokį poveikį jiems gali turėti geopolitinės krizės. Be to, ypač didelį susirūpinimą kelia energetinės nepriklausomybės klausimas.

Taigi nerimo yra, rūpesčių yra, bet, sakyčiau, kad daugelyje valstybių narių žmonės taip pat turi labai stiprią viltį. Labai įspūdinga matyti, kad Lietuvoje viltis vyrauja kaip nuotaika, su kuria piliečiai žiūri į ateitį.

– Tyrime taip pat klausta apie gyvenimo kokybę. Visoje Europoje žmonės dažnai skundžiasi, kainos yra per aukštos, neįmanoma įsigyti būsto ir pan. Vienu žodžiu – daug problemų. Bet, galiausiai, apklaustieji sako, kad jų gyvenimo kokybė yra gera. Kaip tai suprasti?

– Taip, labai įspūdinga matyti, kad 83 proc. europiečių mano, jog gyvenimo kokybė yra gera. Žinoma, žmonėms sunku mokėti sąskaitas, blogesnė tų padėtis, kurie susiduria su nuolatiniais sunkumais. Taigi ekonominis spaudimas jaučiamas labai stipriai.

Įdomu, kad Lietuvoje gyvenimo kokybė apibrėžiama sveikatos priežiūra ir socialiniu gyvenimo lygiu. Lietuvoje labiausiai pageidaujamas dalykas, siekiant pagerinti gyvenimo kokybę, yra sveikatos priežiūros kokybė.

Delphine Colard

Manau, kad apskritai matome poreikį spręsti energetikos klausimus, mažinti pragyvenimo išlaidas ir bendrai pagerinti ekonomiką.

Žmonės kaip gyvenimo kokybę taip pat apibrėžia savo fizinę, psichinę sveikatą bei socialinį ir socioekonominį gyvenimą – šeimą ir draugus.

Įdomu, kad Lietuvoje gyvenimo kokybė apibrėžiama sveikatos priežiūra ir socialiniu gyvenimo lygiu. Lietuvoje labiausiai pageidaujamas dalykas, siekiant pagerinti gyvenimo kokybę, yra sveikatos priežiūros kokybė.

– Apklausa rodo, kad daugumai europiečių svarbu fizinė ir psichinė sveikata bei finansinis stabilumas, tačiau Lietuvoje, Latvijoje, Vengrijoje ir Čekijoje kalbama apie prieinamos sveikatos priežiūros kokybę ir socialinį gyvenimą, ypač pabrėžiant prieinamą sveikatos priežiūrą. Ar gali būti priežastis, kad šios šalys turi problemų sveikatos priežiūros sistemoje? O gal tiesiog jų gyventojai išskirtinai rūpinasi savo sveikata?

– Minėtose šalyse fizinė ir psichinė sveikata yra svarbus gyvenimo kokybės elementas.

Šiuo atžvilgiu svarbu, kad daugelis priemonių gali būti priimtos nacionaliniu lygmeniu, tačiau ES taip pat ieško geresnių būdų kovoti su vėžio krize, bando padėti užtikrinti kritiškai svarbių vaistų prieinamumą, kurti sistemą, leidžiančią medikams mokytis kitose valstybėse narėse.

ES čia atlieka labiau pagalbinį ir papildomą vaidmenį.

– Ar iš „Eurbarometro“ duomenų matote kokių nors skirtumų tarp Vakarų Europos, t. y. senosios Europos, ir Rytų Europos?

– Matome tam tikrų skirtumų, tačiau jie kartais gali būti susiję su šiaurės, pietų, rytų ar vakarų geografine padėtimi. Pavyzdžiui, rytinėse šalyse, kurios yra arčiau karinio konflikto, matome, kad gynyba ir saugumas yra svarbesni, o socialiniai ir ekonominiai klausimai labiau aktualūs pietuose.

Žmonės gali išreikšti skirtingus poreikius, bet tai nereiškia, kad jei jiems rūpi socialiniai ir ekonominiai klausimai, tai jiems nerūpi gynyba ir saugumas.