Iš visų vadinamųjų kultūrinių karų klausimų sudėtingiausi yra tie, kurie itin jautriai paliečia tapatybės temas. Lyties klausimas ilgą laiką buvo sprendžiamas labai paprastai – ir biologinėje, ir socialinėje plotmėje išskirstant dalykus į vyriškus ir moteriškus. Kodėl tuomet vis dažniau pasiklystame tarp dviejų lyčių?
Ketvirtadienį visus likusius Paryžiaus olimpinių žaidynių renginius užgožė viena, iš pažiūros niekuo neišskirtinė pirmojo rato kova moterų svorio kategorijoje iki 66 kilogramų. Alžyro atstovė Imane Khelif spėjo suduoti tik kelis smūgius italei Angelai Carini, kai ši pasitraukė iš kovos ir apsipylė ašaromis.
„Vyras sutalžė moterį“. „Nuo kada vyrų smurtas prieš moteris yra olimpinis sportas?“. „Vyrai negali kovoti prieš moteris olimpinėse žaidynėse“. Tokie komentarai pasklido iškart po dramatiškai pasibaigusios kovos.
Iš šių komentarų gali susidaryti įspūdis, kad olimpinėse žaidynėse išties nutiko skandalingas įvykis, kai moterimi persirengęs ir nežinia kaip į jas patekęs atletas stojo į kovą prieš moterį. Bet viskas daug kompleksiškiau ir sudėtingiau.
I.Khelif mėgėjų bokso kovose dalyvauja septynerius metus, per tą laiką oficialiose varžybose pralaimėjo devynis kartus. Lyties klausimas nebuvo reikšmingas ar bent jau viešai eskaluojamas iki 2022-ųjų, kai alžyrietės rezultatai pradėjo kilti į viršų. Didžiausią dėmesį jis sukėlė po Tarptautinės bokso asociacijos (IBA) pasaulio čempionato, kuriame ji laimėjo aukso medalį.
Rusų valdoma ir iš olimpinės šeimos pašalinta asociacija tuomet viešai iškėlė klausimą dėl I. Khelif moteriškos lyties ir pareiškė, kad jų atlikti DNR testai parodė „turint XY chromosomų“.
Pačios I. Khelif stovykla ir Alžyro bokso federacija bei olimpinis komitetas gina sportininkę ir teigia, kad IBA kerštauja dėl jos proteguojamų sportininkų pralaimėjimo organizuotame čempionate.
Faktai rodo, kad situacija išties sudėtinga, jei norime ją sukišti į įprastus binarinio vertinimo rėmus.
Neįsigilinusiems į šį kontekstą, matantiems tik italės boksininkės ašaras ir pasiduodantiems greitai primetamiems rusiškos propagandos naratyvams – sprendimas atrodo paprastas. Vyrai negali kautis su moterimis. Binarinis pasaulio matymas viską sustato į savo vietas.
Problema čia ta, kad lyties klausimas ir socialinėje erdvėje, ir biologiniuose tyrimuose jau seniai neleidžia visko sustatyti į tokius patogius sprendimus. Daugelis įprastinių procesų, kurie istoriškai sudėlioti kaip vyriški ar moteriški, susiduria su naujais iššūkiais, kai pradedama atvirai ir sąžiningai kalbėti apie įvairius naujai atrastus lytiškumo aspektus.
Vakarietišką atvirumą ir jautrumą sėkmingai išnaudoja tariamai tradicines, krikščioniškas vertybes ginanti Rusija.
Vakarietišką atvirumą ir jautrumą sėkmingai išnaudoja tariamai tradicines, krikščioniškas vertybes ginanti Rusija. Jautrius klausimus lengviausia paversti susiskaldymo, nesutarimų, konflikto įrankiu. Užtenka paimti dramatiškus vaizdus, sukurti problemiškus vaizdinius ir sumanipuliuoti mūsų vaizduote, kad mūsų atviras kalbėjimas taptų ginklu prieš mus pačius.
Jei matome, kiek audrų visuomenėje vis dar kelia apie socialinius lytiškumo aspektus kalbanti Stambulo konvencija, galime tik įsivaizduoti, kiek jų kiltų, jei mokslininkai pradėtų atvirai kelti klausimą apie įsigalėjusį binarinį biologinių lyčių skirstymą.
Norime gyventi paprastai ir turėti paprastus, aiškius atsakymus į visus klausimus. Deja, jų paprastai nepateikia nei mūsų pačių kuriamas socialumas, nei biologinė įvairovė, kurianti įvairius netikėtus atvejus. Ir tai nėra naujas procesas. Tiesiog sužinome, suprantame ir turime apibrėžti vis daugiau.
Akivaizdu, kad jei renkamės skirstyti sportą į vyrų ir moterų kategorijas, tokių atlečių kaip I. Khelif dalyvavimas kelia rimtų problemų. Ypač jei kalbame apie kontaktinį sportą, kuriame didesnis testosterono kiekis, didesnė raumenų masė, gamtos duota jėga ir greitis sukuria neteisėtą pranašumą.
Bet tai tik viena iš problemų, kuri mūsų laukia atidarius lytiškumo Pandoros skrynią. Tradicinis binarinis pasaulio skirstymas reikalauja jautraus ir atsakingo permąstymo. Liūdniausia, kad mus ši problema ištinka įvairių krizių ir chaoso akivaizdoje, kai racionali diskusija ir sąžiningas požiūris tampa vis didesne prabanga.
Didžiausia klaida būtų atsisakyti šios diskusijos ir bandyti uždaryti žinojimo džiną atgal į butelį. Požiūris į lytiškumą jau pradėjo išsiskirti, kol vieni bando žvelgti į pasaulį per vyriškumo ir moteriškumo skirtis, ironiškai klausinėja „kiek gi yra lyčių“, kiti jau gyvena išlaisvintame iš nežinojimo žymiai takesnių ir persipynusių kategorijų pasaulyje.
I. Khelif pavyzdys tik truputį pajudino šią itin jautrią temą ir visas pyktis, skausmas ir kančia yra tik dalis to, ką patirsime bandydami susikalbėti sudėtingu ir arčiausiai mūsų individualios tapatybės esančiu klausimu. Schizma tik prasideda.
* Šis tekstas buvo redaguotas 2024-08-05. Jame pašalinta neteisinga informacija, esą dėl išryškėjusių pokyčių lytinio vystymosi metu I. Khelif atsiskleidė kaip interlytė asmenybė.
