Jeigu kokį nors sudėtingą žodį kartosime daugybę kartų, tikėtina, kad žmonės jį įsimins, bet tikrai negarantuoja, kad supras ką jis reiškia. Jei kartosime šimtus tūkstančius kartų, kontekstai, kuriuose jis vartojamas, suteiks visuomenei daugiau aiškumo apie jo reikšmę, bet pats žodis neabejotinai nusidėvės.
Pavyzdžiui, dabar labai madinga sakyti „diskursas“, nors nežinau ar šį, iš lotynų kalbos kilusį tarptautinį žodį, daugelis supranta, bet skamba jis visai šauniai, todėl šiame diskurse dar bent vieną kartą jį dar pavartosiu.
Kitas žodelis, apie kurį ir noriu kalbėti, nebe toks šaunus. Tiesa sakant, daugeliui nuo jo jau bloga.
Tvarumas!
Galbūt vien jį išgirdę dalis klausytojų mintyse nusikeikė. Lyg ir madingas dalykas, lyg ir jau nupurto išgirdus. Vėl ragins vartoti mažiau. Vartotojų kontrolė turėtų kontroliuoti šito žodžio vartojimą. Galėtume pradėti minėti „Dieną be tvarumo“, būtų kaip diena be automobilio, tik atvirkščiai ir, ko gero, daug linksmesnė šventė. Nors iš esmės, kiekviena diena daugelio gyvenime yra diena be tvarumo, tad lyg ir švenčiame nuolat.
Kai nueinu į savo socialinio tinklo „Linkedin“ profilį, viskas ten apie minėtą sąvoką. Verslai ir asmenybės kuria draugišką aplinkai pasaulį, kuris jau praktiškai horizonte ir tuoj tuoj atsitiks. Jei pavargstu nuo ekologiškojo burbulo, atsidarau savo instagramą. Ten vyksta tiesiog gyvenimas. Jame dažniausiai jokia draugyste su aplinka net nekvepia. Na bent jau tarp labiausiai sekamų šio tinklo veikėjų. Nelabai populiarus tas tvarumas ir sekėjų minios apie jį kalbėdamas nesusirinksi.
Veikiantys tvarumo srityje jau kurį laiką išgyvena nemenką komunikacinę duobę.
Veikiantys tvarumo srityje jau kurį laiką išgyvena nemenką komunikacinę duobę. Nebeaišku, kaip pritraukti naują auditoriją kalbant apie tvarumą neminint paties tvarumo. Pats terminas nusiskalbęs, nebesukelia susidomėjimo ir neberenka nei patiktukų, nei paspaudimų. Žodeliai „žalias“ ir „ekologiškas“ jau seniai įtraukti į iki gyvo kaulo įgrisusių terminų žodynėlį. Dar girdėjau sakant „tausojantis“, bet tausoti yra beveik tas pats kas taupyti, o taupymu minių paskui save tai pat nepatrauksi.
Prieš kelias savaites dalyvavau diskusijų festivalyje Birštone, kur kalbėjau dviejose diskusijose susijusiose su tvarumo tema. Pirmoji vyko pačioje festivalio pradžioje, kai didžioji dalis auditorijos dar nebuvo atvažiavusi. Antroji – festivalio pabaigoje, kuomet klausytojų gretos sparčiai retėjo. Vyko dar dvi panašios diskusijos apie tvarius namus ir tvarią madą. Būtent! Abi įkurdintos festivalio tvarkaraščio pakraščiuose.
Suprantama, kodėl ši tema natūraliai nusistumia į paraštes. Apie ją jau labai seniai kalbama ir, akivaizdu, kad kalbama bus dar ilgiau. Galo tam nematyti. Konkrečių tvarių veiksmų savo kasdienybėje mes dar praktiškai nedarome, na gerai, bananų į plastikinius maišelius daugelis nebededa, bet tik tiek. Sistema turi pasikeisti, nes sisteminių problemų mes po vieną neišspręsime, todėl ir apie tvarumą lai tarpusavyje kalba verslai ir valdžia, o mes galime toliau ramiai šventę švęsti instagrame.
Situacija keista. Lyg gimdytume ir laidotume tuo pat metu. Labai smalsu, kur nukeliaus diskursas apie tvarumą. Vyksta šventiniai gedulingi pietūs. Valgyti dar nepradėjome, bet jau apsidrabstėme, o pats patiekalo pavadinimas daugeliui kelia šleikštulį.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
