„Dirbu tam, kad galėčiau dainuoti ir dainuoju tam, kad galėčiau motyvuotas dirbti“, – LRT.lt sako Lion Ceccah pritariantysis vokalistas „Eurovizijoje“ ir didžiausias konkurso gerbėjas komandoje Justinas Stanevičius. Kai nedainuoja, jis dirba banke, ruošiasi maratonui arba planuoja keliones – visa komanda jau spėjo įsitikinti, kad šioje srityje jį sunku pranokti.
Drauge su Lietuvos atstovu „Eurovizijoje“ Lion Ceccah į Vieną atvyko pritariantieji vokalistai Diana, Greta, Justa ir Justinas. Tiesa, per konkurso transliacijas savo ekranuose jų neišvysite, tačiau jų balsus tikrai išgirs visa Europa. LRT.lt kviečia praskleisti paslapties skraistę ir su jais susipažinti.
– Justinai, turbūt iš visų keturių esate tas, kurio kasdienis darbas labiausiai nutolęs nuo muzikos...
– Apskritai, mano kelias labai įvairiapusis – esu baigęs politikos mokslų bakalauro ir magistro studijas, ilgą laiką dirbau komunikacijos srityje, dabar esu transformacijų ir pokyčių vadovas banke, dirbu su informacinėmis technologijomis susijusiais projektais ir rūpinuosi, kad jie būtų sėkmingai įgyvendinti.
Tačiau kartu su manimi visuomet buvo muzika. Baigiau septynmetę Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokyklą, kurioje besimokydamas dukart tapau „Dainų dainelės“ laureatu. Po to ketverius metus lankiau muzikos mėgėjų ugdymo programą, improvizacijos pamokas.
Po mokyklos norėjau profesionaliai sieti gyvenimą su muzika ir studijuoti su ja susijusią specialybę, tačiau gyvenimas pasisuko taip, kad pasirinkau politikos mokslus. Nepaisant to, šalia mokslų ir darbų visuomet dainavau.
Vis tik, sakyčiau, kad pastarieji dveji metai buvo aktyviausi – muzika į mano gyvenimą grįžo su trenksmu, kai prisijungiau prie choro „Bel Canto“, vėliau prie gospelo kolektyvo ir „United Voices“, kur atsirado dar daugiau galimybių pasirodyti kaip vokalistui. Susipažinus su Kristina Žaldokaite ir Monika Švilpaite, galimybės pasipylė viena po kitos ir nuo praėjusių metų pabaigos dar nebuvo mėnesio, kai neturėjau suplanuotų pasirodymų.
Muzika didele jėga grįžo į gyvenimą, tad kolegos darbe juokais jau klausia, ar visiškai nepasuksiu į muziką ir jų nepaliksiu. Iš tiesų jiems atsakyti nelengva – labai džiaugiuosi, kad muzika grįžo į gyvenimą ir mėgaujuosi tuo, ką darau.
– Paminėjote Kristiną Žaldokaitę, kuri buvo „Fusedmarc“ pritariančioji vokalistė 2017-aisiais Kyjive, ir Moniką Švilpaitę, 2023 m. kartu su Silvester Belt vykusią į Malmę. Klausėte jų patarimų?
– Žinoma, buvo smalsu sužinoti, ko galima tikėtis, kaip atrodo komandos dienos, ar būsiu labai užimtas. Jų patarimai buvo išties naudingi, džiugu, kad turiu pažįstamų, galinčių pasidalyti patirtimi ir palaikyti.
Tiesa, kai laimėjome nacionalinę atranką, jos įspėjo, kad tai dar nereiškia, jog artėjant konkursui atlikėjas nepakeis komandos ir aš tikrai išvyksiu į eurovizinę kelionę, todėl stengiausi didelių lūkesčių neturėti, bet sužinojęs, jog važiuosiu, labai apsidžiaugiau.
Panaši situacija man jau buvo susiklosčiusi prieš kelerius metus. Nacionalinėje atrankoje esu dainavęs su Jurijumi Veklenko, tačiau prieš pat finalą buvo pakeisti pritariantieji vokalistai ir vyriškų balsų nebeliko.
Nepaisant to, buvo labai smagu stebėti jo eurovizinį kelią, dėl to, kad buvome kartu dirbę, mūsų atstovui jaučiau artimesnį ryšį, palaikymą. Kadangi esu ir didelis konkurso gerbėjas, buvo kiek liūdna, kad tada neišvažiavau. Tačiau iš tiesų tais metais rašiau baigiamąjį magistrantūros studijų darbą, tad viską suderinti nebūtų buvę lengva. Matyt, toks likimas – tada nebuvo lemta, bet dabar atėjo mano laikas ir galiu visiškai atsiduoti „Eurovizijai“.
– Konkursas oficialiai prasidės tik gegužės 10-ąją, bet dalyviams ir jų komandoms pastaroji savaitė buvo labai intensyvi. Kokį įspūdį palieka konkurso užkulisiai?
– Vien jau buvimas čia man yra svajonės išsipildymas. Labai įdomu pamatyti eurovizinę virtuvę, kaip viskas vyksta. Pirmiausia įspūdį palieka tai, kaip puikiai konkursas organizuojamas ir kokia milžiniška komanda jame dirba – net nesuvokiau, kiek iš tiesų žmonių įsitraukę į organizacinį procesą. Akivaizdu, kad investuota labai daug laiko ir žmogiškųjų resursų.
Apskritai, čia labai smagu. Teko šiek tiek pabendrauti su tame pačiame viešbutyje gyvenančiu Moldovos atstovu, paspausti ranką, pasidaryti nuotrauką ir netgi kartu trumpai padainuoti. Kadangi Moldovos daina šiemet yra viena mano favoričių, buvo smagu pamatyti atlikėją, kurio klausiausi dar prieš sužinodamas, kad ir pats čia būsiu – siurreali patirtis.
Labai laukiu generalinių repeticijų, kai bus galima pajausti žiūrovų buvimą arenoje, išgirsti jų šurmulį ir žengti į pusfinalio sceną.
– Panašu, kad Lietuvos eurovizinėje delegacijoje esate didžiausias konkurso gerbėjas, seniai juo taip domitės?
– Vienas pirmųjų eurovizinių prisiminimų – 2004 m. Ukrainos atstovės Ruslanos „Wild Dances“. Pamenu, mokyklos vaidinimui netgi mokėmės jos šokį! Nuo tada susidomėjimas pradėjo tik dar labiau augti. Kadangi muzikos mokyklą pradėjau lankyti anksčiau nei pradinę, natūralu, kad panašūs renginiai man buvo įdomūs. Kol kiti stebėdavo įvairias sporto varžybas, aš žiūrėdavau vieninteles muzikines varžybas. (Nusijuokia.)
Taip pat pamenu, kad gal 2010 ar 2011 m. su choru keliavome į Kroatiją, buvome išmokę šalies eurovizinę dainą ir turėjome ją atlikti kroatams. Už tai, kad sudainavome kroatiškai, visi buvome pavaišinti desertu. Labai šilta prisiminti.
Iki šiol konkursas man labai įdomus: stebiu kitų šalių nacionalines atrankas, domiuosi atlikėjų biografijomis, mokausi dainų tekstų ir netgi choreografijų. Beje, su kitomis Lion Ceccah pritariančiosiomis vokalistėmis socialiniuose tinkluose dalijamės vaizdo įrašais, kuriuose šokame kitų šalių šokius. Labai linksmas užsiėmimas, kuriame atrandu daug savęs ir galiu save realizuoti.
– Ar lengva suderinti tiek veiklų, pomėgių ir dar atrasti laiko atokvėpiui? Nepavargstate?
– Būna, bet visą gyvenimą buvau labai aktyvus, visuomet kažkuo užsiėmęs. Kitaip nemoku, netgi išvykęs atostogų negaliu nusėdėti vietoje – man reikia ką nors veikti, ką nors daryti. Matyt, pripratęs būti nuolatiniame lėkime, todėl sunku rasti išjungimo mygtuką. Žinoma, kai per daug leki ir perdegi, pats kūnas pasako, kad atėjo metas stabtelėti.
Kalbant apie darbą, esu dėkingas, kad į mano koncertines veiklas žiūrima ganėtinai lanksčiai, bet aiškiai suvokiu, jog darbas turi būti padarytas. Jei žinau, kad vakare turėsiu koncertą, atsikeliu 5–6 ryto ir prie darbų sėdu anksčiau, o jei reikia, ir grįžęs iš pasirodymo. Prieš atvykstant į „Euroviziją“ taip pat teko nemažai padirbėti, prieš skrydį į Vieną darbus užbaigiau naktį. Kartais tenka paaukoti savo laisvalaikį ir miegą. Dirbu tam, kad galėčiau dainuoti ir dainuoju tam, kad galėčiau motyvuotas dirbti, tad sakyčiau, kad šios dvi sritys gražiai viena kitą papildo.
– Kiek pastebėjau, išties turite talentą viską planuoti ir visuomet kupinas idėjų, ką radus laisvesnę minutę galima nuveikti.
– Tai labai svarbu – kuo daugiau veiklų turi, tuo kruopščiau viskas turi būti sudėliota į stalčiukus. Tik taip viską suspėji.
Bet man patinka planuoti. Net ir asmeniniame gyvenime. Jei reikės suplanuoti kelionę, būsiu tas, kuris suras visus lankytinus objektus, išsiaiškins, kokia metro linija ar autobusu patogiausia keliauti ir pan.
Kaip tik Austrijoje buvau sutikęs savo bendrakursį, su juo esame juokęsi, kad galėtume atidaryti kelionių agentūrą, nes abu mėgstame planuoti ir su draugais galime pasidalyti paruoštukais, kuriuose detaliai aprašyta, ką verta pamatyti ar nuveikti. Bet manęs tai nevargina – man labai įdomu keliauti, pažinti kitas kultūras, atrasti.
– Prieš pokalbį išsidavėte, kad jau esate suplanavęs, ką veiksite grįžęs iš Vienos...
– Tiesa. Pernai pradėjau aktyviau sportuoti, numečiau 25 kg ir nubėgau tris pusmaratonius – du neoficialius ir vieną oficialų. Taigi jau kitą savaitgalį po „Eurovizijos“ bėgsiu Vilniaus pusmaratonį. Be to, įkvėptas Londono maratono istorijų, prieš išvykdamas į Austriją užsiregistravau bėgti maratoną rudenį.
– Bet sugrįžkime į eurovizinį maratoną, artėja svarbiausia konkurso savaitė. Ką tikitės iš čia išsivežti?
– Noriu sugerti visus įspūdžius, padėti telefoną į šalį, valgyti akimis, mintimis ir džiaugtis kiekviena akimirka – suvokiu, kad dažnam tokia galimybė pasitaiko vienąkart gyvenime, todėl stengiuosi imti viską, ką gaunu, ir kurti prisiminimus. Mano tikslas – mėgautis kiekviena akimirka ir daryti viską, ką galiu, kad prisidėčiau prie pasirodymo sėkmės.
Daugiau naujienų apie šių metų „Euroviziją“ ir Lion Ceccah viešnagę Austrijoje rasite čia.
