Vasara Europoje vėl žeria su aukšta temperatūra susijusių reiškinių. Šilčiausias birželis Jungtinėje Karalystėje, karščiai pietų Europoje, gaisrai Graikijoje, potvyniai Balkanų šiaurėje. Tai tik dalis nesibaigiančio šiltėjimo ženklų, o kur dar visas likęs pasaulis. Žinios apie labiau lokalius pavojingus reiškinius bendrame naujienų sraute mūsų nė nepasiekia. Kažin, ar audringi pirmadienio orai buvo kaip nors atspindėti užsienio žiniasklaidoje.
Statistinis faktas. Pavojingų orų įvykių Lietuvoje daugėja. Paprastai tokiems reiškiniams skaičiuojama teorinė pasikartojimo tikimybė kartą per metus, dešimt, penkiasdešimt ar šimtą metų. Pirmadienio orus lyg ir norėtųsi skambiai pavadinti dešimtmečio audra, bet tai nereiškia, kad nieko panašaus neįvyks kitais ar dar kitais metais.
Pasakyti, kad vėtra siautėjo dėl šylančio klimato, be išsamios mokslinės analizės taip pat nebūtų visai korektiška. Klimatas juda sau, iš esmės jis yra orų vidurkiai. Tuo metu vienkartiška, pavojinga atmosferos būklė gali atsirasti nepriklausomai nuo klimato tendencijos. Atmosferoje kartkartėmis susidaro sąlygos, turinčios neįtikėtiną griaunančią jėgą.
Yra aiškių ženklų, kad tai nebuvo tik atsitiktinis orų įvykis. Drėgmės kiekį, buvusį ore, galima lyginti su kokiu Mumbajumi. Fiksuota šilčiausia naktis per visą stebėjimų laikotarpį, Molėtų apylinkėse oras neatvėso žemiau 25 laipsnių. Temperatūros kontrastas tarp atslenkančios ir virš mūsų plūduriuojančios tropinės oro masės buvo aštrus kaip skustuvas.
Šioje vietoje ir iškyla statistinio pasikartojimo klausimas. Kiek dažnai tokios vasaros audros gali mus užklupti? Mokslininkų atsakymas aiškus jau seniai. Orų ekstremalumas augs – sakė mano dėstytojai dar prieš dvidešimt metų, tą patį jie sako ir dabar.
Taigi, orų ekstremalumas toliau didės ir panašių įvykių daugės. Perspėjimai seniai išsiųsti, turime išmokti, kaip elgtis per audras. Kai siaučia stichija, tikrai ne laikas eiti į parduotuvę ar pas draugą arbatos. Įstrigus kamštyje, susidariusiame dėl patvinusių gatvių, ne metas kaltinti miesto vadovus.
Turime išmokti, kad pavojingi orai gali sujaukti planus ir dėl jų teks ko nors atsisakyti. Kartais tiesiog likti namuose. Sulaukiame reiškinių, kurių per kelias minutes neišspręs jokia infrastruktūra ar kelininkai. Seniau turėjome gana atšiaurias žiemas ir žmonėms buvo akivaizdu, kad per pūgą geriau niekur nekeliauti. Dabar žiemos gana švelnios ir šį įgūdį praradome. Vasaros audros kitokios. Reikės su jomis susigyventi ir rimčiau vertinti tarnybų perspėjimus.
Tyrimai rodo, kad su ekstremaliais reiškiniais susidūrę žmonės kiek kitaip pradeda vertinti ir pačią klimato kaitą. Iš girdėtos teorijos ji tampa nepaneigiamu gyvenimo faktu, dažnai labai smarkiai pakeičiančiu požiūrį. Turbūt labai daug visko dar turės įvykti, kad įvertintume pokytį. Vienintelis dalykas, kurio nebereikėtų daryti, tai nustebti. Nauja realybė jau čia ir reikės išmokti su ja tvarkytis.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
