Kova su klimato kaita iš kalbų, svarstymų ir ilgo trypčiojimo vietoje pereina į kasdieninį veiksmą. Tiesa, šis veiksmas nėra savanoriškas, tačiau nutaikytas į pačią problemos šerdį. Kalbu apie Akcizų įstatymą, kuriame numatyta atsisakyti energiniams produktams taikomų lengvatų ir palaipsniui didinti akcizų tarifus taršioms kuro rūšims. Seimas įstatymo projektui pritarė, o prezidentas šį įstatymą pasirašė.
Nuo 2025-ųjų anglies dvideginio dedamosios akcizas bus taikomas benzinui, žibalui, mazutui, akmens angliai, šildymui skirtoms durpėms ir kitiems taršiems energiniams produktams. Įstatymas apima gerokai platesnę produktų grupę, nei automobilių degalai, tačiau būtent dėl jų daugeliui skauda labiausiai. Važiuoti kuo pigiau ir kuo greičiau, negalvojant apie pasekmes, yra šiuolaikinio žmogaus laisvės išraiška ant kurios netrukus bus uždėtas papildomas tarifas.
Kelio atgal kaip ir nebėra, o keleliai, po automobilių ratais, dulkės už didesnę kainą ir, kaip tikimasi, dulkės šiek tiek mažiau. Galbūt brangesni degalai paskatins lietuvius orientuotis į mažiau taršų susisiekimą. Bent 30 procentų anglies dvideginio taršos Lietuvoje sudaro būtent transportas, o svertų kontroliuoti didėjančią automobilizacija iki šiol taip ir nebuvo rasta.
Dabartinis tarptautinių įvykių kontekstas ir energetinės nepriklausomybės siekis kaip niekad palankus tokiems sprendimams. Klimato kaitos problema visuomenėje nėra iki galo suvokta, dėl jos stengtis ar juo labiau mokėti už ją daugelis nenori. Mažinti iškastinio kuro suvartojimą ir gaminti vis daugiau energijos iš atsinaujinančių šaltinių, vardan to, kad tiesiogiai ar netiesiogiai nustotume maitinti priešiškas šalis, atrodo kaip daug labiau apčiuopiamas tikslas, nei klimato pokyčių suvaldymas. Atsivėrė galimybių langas nuosavo iškastinio kuro neišgaunančiai Lietuvai, kuriuo žūt būt turime pasinaudoti.
Kaip bebūtų, kova su klimato kaita išeina į kasdienybės ringą. Negalima sakyti, kad šie pokyčiai netikėti. Visi girdėjome apie Europos Sąjungos Žaliąjį kursą iki 2050-ųjų pasiekti neutralumą klimatui, tad šie akcizai taršiems produktams yra tik mažytė ilgos veiksmų grandinės gija.
Šie pokyčiai siunčia aiškų signalą, kad prasideda tikras darbas, kurį nudirbs ne kažkas kitas, ne vien politikai, mokslininkai ar nevyriausybinės organizacijos. Šį darbą turėsime nudirbti kiekvienas iš mūsų. Ar tai nebus Sizifo darbas ir sunkiai ridentas akmuo pakalnėje nenuriedės žemyn vis dar nežinome. Klimato situacija grėsminga, laiko nebėra daug, todėl pesimizmas apėmęs klimatologų bendruomenę pagrįstas, tačiau būtent tokių nepopuliarių žingsnių reikia, kad išjudėtume iš mirties taško, kuriame jau senokai esame įstrigę.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
