Po nepavykusio Prigožino maišto praėjus parai Putino atstovas spaudai pažadėjo, kad dabar tai fuhreris pasakys kalbą, kuri nulems Rusijos likimą. Kaip ir buvo galima spėti, epochinė kalba baigėsi visišku piššš. Net Z patriotai fuhrerio kalbą įvertino necenzūriškai – žodžiu iš ch raidės.
Bet Putinas nebuvo vienintelis, kuriam Prigožino maršas atėmė žadą ir valią veikti.
Vokietijos gynybos ministras Pistoriusas, paklaustas apie ATACMS ir tolimojo nuotolio raketas Ukrainai, kurios padėtų išjudinti puolimą ir užbaigti karą, atsakė, kad „mes ir toliau užimame atsargią poziciją, kaip ir mūsų partneriai Amerikoje.“
Gėda klausytis. Putinas ir visa jo vyriausybė bailiai pabėgo iš Maskvos, vos išgirdę apie 6 000 vyrukų su keliais tankais maršą. Niekas net nebandė priešintis.
Prigožinas itin prieinama forma parodė, kad Maskvai užimti dabar užtektų gerai ekipuoto NATO pulko, o Maskvos meras ta proga dar ir nedarbo dieną paskelbtų. O ką daro galingiausios NATO valstybės prezidentas, praėjus parai po Prigožino maršo?
Bidenas bailiai teisinasi: „Turėjome įsitikinti, kad nesuteikėm Putinui nė menkiausios priežasties dėl to kaltinti Vakarus ar NATO. Mes aiškiai pasakėme, kad mes nedalyvavome, neturėjome su tuo nieko bendra.“
NATO viršūnių susitikimui asfaltuotos Vilniaus gatvės verkia. Bidenas bandė pašnekėti dar kvailiau už Putiną, iš kurio kalbos net rusų Z patriotai tyčiojasi. Užuot bakstelėjęs mažuoju piršteliu į susimovusį agresorių fuhrerį, galingiausios pasaulio valstybės lyderis iš paskutiniųjų bando įpūsti Putinui tikėjimo, kad tas vis dar galingas ir turbūt amžinas.
Jei iki Prigožino maršo tokia Vakarų didžiųjų pozicija buvo niekšiška, žiūrint iš Ukrainos aukų taško, tai dabar tokia pozicija yra tiesiog kvaila.
Bidenas ir Vakarų didieji taip nieko ir nesuprato. Apie Rusiją jie vis dar sprendžia iš savo baimės vaizdinių, o ne realijų, kad Rusija yra tokia žlugusi valstybė, kuri be Vakarų spyrio į šikną net nebėra pajėgi suvokti, jog jai pačiai naudinga kuo greičiau baigti karą.
Viskas būtų pusė velnio, jei ne milijonų ukrainiečių kančios. Ką dar po Bučos ir Mariupolio, Kachovkos užtvankos susprogdinimo, užtvindytų šimtų miestų ir ekologinės katastrofos turi padaryti Rusija, kad Vakarų didieji nustotų gąsdintis jos šešėlio? Pateiktų Maskvai jei ne ultimatumą baigti karą, tai tokius ir tiek ginklų, kad karą savo kraujo kaina pabaigtų Ukraina.
Karas galėtų baigtis kad ir rytoj. Karas galėjo baigtis prieš pusę metų. Jei Vakarai turėtų bent vieną tokį kaip R. Reaganas. Karas būtų net neprasidėjęs, jei būtų bent vienas R. Reaganas. Po Prigožino maršo mykti apie atsargumą ir teisintis prieš Maskvą yra kažkas tokio, ką galima palyginti nebent su Rusijos propagandonų kliedesiais, skirtais giluminiam rusų vatnikui.
Jei ne Ukraina, pasaulis ir toliau drebėtų prieš apsišikėlį KGB papulkininkį. Tiesą sakant, pasiklausius Bideno ir Pistoriuso, atrodo, tebedreba. Tai silpnas, bet vis dėlto garantas tokiam bailiui kaip Putinas. Po Prigožino bunto fuhreris daugiau į nieką kitą, išskyrus Vakarų minkštakiaušiškumą, atsiremti nebegali.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
