Antsvoris ir nutukimas išlieka vieni pagrindinių rizikos veiksnių, lemiančių padidėjusį kraujospūdį ir kitas lėtines ligas. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, hipertenzija diagnozuojama kas antram suaugusiajam Europoje, o Lietuva – ne išimtis. Prieš trejus metus Darius Andrulis svėrė 208 kilogramus, vartojo daugybę vaistų ir teigia buvęs visiškai praradęs viltį, kad situacija gali keistis. Net kasdieniai veiksmai tuomet jam tapdavo iššūkiu. Šiandien jis ne tik atsikratęs daugiau nei 100 kilogramų, bet ir nebevartoja jokių vaistų – tai ilgalaikių gyvenimo būdo pokyčių rezultatas.
Darius sako, kad antsvoris neatsirado staiga – žalingi įpročiai formavosi daugelį metų. Pasak jo, pirmieji pamatai tam buvo padėti dar vaikystėje.
„Augau kaime, ūkininkų šeimoje. Niekas labai negalvodavo apie subalansuotą mitybą – valgydavom sočiai: cepelinai, kiaulienos karka, viskas atrodė normalu“, – prisimena jis.
Plačiau – vaizdo įraše:
Pasak Dariaus, svoris pradėjo augti išvykus studijuoti į Šiaulius, kai sumažėjo fizinis aktyvumas ir atsirado sėdimas darbas.
„Dirbau parduotuvės apsaugoje, mečiau sportą, nes buvau sau įsikalęs, kad studijos ir darbas nebeleidžia sportuoti. Dabar suprantu, kad tai buvo mano paties susikurtas mitas“, – sako jis.
Mitybos įpročiai tuo metu nesikeitė, o kalorijų kiekis tik augo.
„Prasidėjo svorio auginimo kelionė. Dirbdamas parduotuvėje nueidavau į mišrainių skyrių, prisidėdavau jų ir valgydavau prie monitoriaus. Vien per tokią „mišrainių sesiją“ surinkdavau turbūt dviejų dienų kalorijų normą“, – pasakoja Darius.
Jis prisimena, kad jau vestuvių metu antsvoris buvo tapęs akivaizdus.
„Vestuvinis kostiumas jau braškėjo“, – šypsosi pašnekovas.
Padidėjo kraujospūdis
Kurį laiką padirbėjęs Šiauliuose, vėliau Darius išvyko dirbti į Norvegiją. Tačiau svoris toliau augo, o aplinkinių pastabos jo nemotyvavo – priešingai, keldavo pyktį.
„Jei kas nors sakydavo, kad reikėtų susimąstyti ar mažiau valgyti, iškart atkirsdavau: „Neaiškinkite. Net nebandykite. Norite susipykti? Prašom“, – prisimena jis.
Galiausiai Darius net nustojo svertis.
„Ties 168 kilogramais tiesiog nebelipau ant svarstyklių. Grįždavau namo, suvalgydavau porą picų, išgerdavau kokakolos, dar šokolado. Buvo nuolatinis sėdėjimas, tiesiog egzistavimas ir stipri neapykanta sau“, – atvirai pasakoja vyras.
Ilgainiui atsirado ir rimtų sveikatos problemų.
„Buvau visiškai pasidavęs. Į veidrodį nebenorėdavau žiūrėti. Kraujospūdis nuolat būdavo pakilęs – 170 ant 100, kartais net 180 ant 110, sutriko širdies ritmas. Prasidėjo vaistų era“, – sako Darius.
Kauno klinikų reabilitacijos klinikos vadovas gydytojas kardiologas prof. Raimondas Kubilius pabrėžia, kad padidėjęs kraujospūdis dažnai ilgą laiką lieka nepastebėtas.
„Arterinė hipertenzija ir cukrinis diabetas kartais vadinami tyliosiomis žudikėmis, nes žmogus ilgai gali nejausti jokių simptomų, nors organizme jau vyksta žalingi procesai. Apie tai dažniausiai sužinome, kai įvyksta rimta komplikacija“, – aiškina profesorius.
Pasak jo, antsvoris organizmą veikia ne tik išoriškai.
„Riebalinis audinys kaupiasi ne tik po oda, bet ir aplink vidaus organus, apie širdį, tarp širdies ląstelių. Tai skatina lėtinį uždegimą, kraujagyslių pokyčius, o vienas pirmųjų signalų dažnai būna padidėjęs kraujospūdis“, – sako R. Kubilius.
„Per sekundę galėdavau „atsijungti“
Darius prisimena, kad daugiau nei 200 kilogramų svoris stipriai paveikė ir jo miegą.
„Knarkdavau, būdavo kvėpavimo užkritimų. Dabar suprantu, kad tai buvo labai rimta problema. Galėdavau užmigti akimirksniu“, – pasakoja jis.
Vieną situaciją vyras prisimena itin ryškiai.
„Važiavome su draugais į ralį, visi kalbėjosi, ir po akimirkos mane pažadino. Sako: „Tu kažką pasakei ir užknarkei.“ Per sekundę galėdavau „atsijungti“. Vairuojant būdavo taip, kad arba pradedi jausti, jog jau važiuoji kelkraščiu, arba kažkas papypina“, – sako Darius.
R. Kubilius teigia, kad tik pastaraisiais metais miego sutrikimai pradėti vertinti kaip rimtas širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys.
„Miego apnėja reiškia, kad žmogus neturi pilnavertės miego fazės – atsiranda kvėpavimo sustojimų, sutrinka deguonies patekimas į smegenis. Dėl to žmogus dažnai prabunda arba neišsimiega kokybiškai“, – aiškina kardiologas.
Pasak jo, miego apnėja ypač dažnai diagnozuojama antsvorio turintiems žmonėms.
„Didelė kūno masė spaudžia krūtinės ląstą, todėl kvėpavimas tampa nepilnavertis. Tai vertiname kaip organų taikinių pažeidimą ir rimtą rizikos veiksnį“, – sako R. Kubilius.
Anot profesoriaus, tyrimai rodo aiškų ryšį tarp miego kokybės ir bendros sveikatos.
„Kuo mažiau miego apnėjos epizodų ir kuo geresnė miego kokybė, tuo didesnė žmogaus gyvenimo trukmė ir atsparumas širdies bei kraujagyslių ligoms“, – teigia jis.
Buvo sunku net užsirišti batus
Nors Darius ne kartą bandė mesti svorį, visi bandymai baigdavosi grįžimu prie senų įpročių.
„Tiesiog pasiduodavau. Nebuvo to vidinio varikliuko. Turbūt dar reikėjo pramušti kelis dugnus“, – sako jis.
Vyras prisimena, kad kasdienybėje net paprasčiausi veiksmai buvo tapę sudėtingi ir skausmingi.
„Išnešti šiukšles būdavo iššūkis – nueini kelis šimtus metrų ir grįžti vos ne keturiomis. Gyvenau nuolatiniame skausme, tik laikui bėgant prie jo pripratau – pradėjo atrodyti, kad tai normalu“, – pasakoja Darius.
Net elementarūs buitiniai veiksmai tapo išbandymu.
„Batų raištelių užsirišimas buvo visa procedūra – reikėdavo pasiruošti, giliai įkvėpti, greitai „panerti“, užsirišti ir vėl „išnerti“, nes tik tada galėdavau įkvėpti“, – prisimena jis.
Skaudžiausiai Dariui įstrigo akimirkos su šeima.
„Sūnus kviesdavo paspardyti kamuolį, o aš vis sakydavau: „Gal vėliau.“ Suprasdavau, kad tiesiog nepabėgiosiu. Per šventes sėdėdavau, valgydavau, stengdavausi šypsotis, bet viduje jaučiausi visiškai palūžęs“, – atvirauja vyras.
Po kelių nesėkmingų bandymų keistis atsirado ir visiškas beviltiškumo jausmas.
„Buvau save nurašęs. Galvojau, kad esu silpnavalis, nevykėlis ir tokiems žmonėms kaip aš nieko pakeisti neįmanoma“, – sako Darius.
Lūžio tašku tapo gydytojo žodžiai Norvegijoje.
„Gydytojas pasakė labai tiesiai: su tokiais rodikliais, jei nieko nekeisi, po kokių 3 metų gali laukti labai rimtos pasekmės“, – prisimena jis.
„Reikia nusiteikti ilgai kelionei“
R. Kubilius sako, kad organizmas apie viršsvorio keliamą pavojų dažnai pradeda signalizuoti anksčiau, nei žmogus kreipiasi į gydytojus.
„Pirmosios raudonos vėliavėlės dažniausiai atsiranda tada, kai žmogus pradeda dusti lipdamas laiptais, eidamas pasivaikščioti ar pastebi, kad įveikiamas atstumas be sustojimo tampa vis trumpesnis. Tai rodo, kad širdies ir kraujagyslių sistemai darosi sunku prisitaikyti prie apkrovos“, – aiškina profesorius.
Anot jo, sumažėjęs fizinis pajėgumas, dusulys ar skausmas rodo, kad organizmui tenka per didelis krūvis.
„Tai ženklas, kad organizmas siunčia signalą – reikia ieškoti sprendimų“, – sako R. Kubilius.
Jis pabrėžia, kad net ir nedidelis svorio sumažėjimas gali turėti reikšmingos naudos sveikatai.
„Pacientai dažnai klausia, kiek kilogramų reikia numesti, kad sumažėtų vaistų nuo kraujospūdžio poreikis. Reikia nusiteikti ilgai kelionei – net vieno ar dviejų kilogramų netekimas jau gali sumažinti kraujospūdį keliais gyvsidabrio stulpelio milimetrais“, – aiškina jis.
Pasak kardiologo, antsvoris daro tiesioginę įtaką gyvenimo trukmei ir sveikatai.
„Jeigu kūno masės indeksas viršija 30–35, gyvenimo trukmė gali sutrumpėti net keleriais metais. Todėl reikia dėti maksimalias pastangas mažinant perteklinį kūno svorį – pirmiausia tai pajus kraujagyslės ir širdis. Jos tarsi atlaisvėja, o tai atsispindi mažėjančiu arteriniu kraujospūdžiu“, – sako profesorius.
Pirmieji rezultatai tapo motyvacija nesustoti
Pokyčių pradžia Dariui atėjo netikėtai – per žmoną Eglę, kuri pastebėjo trenerį, dirbantį su antsvorio turinčiais žmonėmis.
„Sakiau Dariui, kad tas treneris labai aktyvus, reiklus – pabars, neleis atsipalaiduoti. Po kelių savaičių paaiškėjo, kad jis jau slapta buvo pas jį užsiregistravęs“, – prisimena Eglė.
Pats Darius sako tuo metu nebetikėjęs, kad pavyks iš esmės pakeisti gyvenimą.
„Treneriui iš karto parašiau: „Žinokit, aš labai didelis.“ Netikėjau, kad įmanoma. Galvojau – numesiu vėl 10 ar 20 kilogramų, o paskui viskas grįš trigubai“, – pasakoja jis.
Vis dėlto šį kartą vyras nusprendė elgtis kitaip.
„Sau pasakiau: viskas, ką man sakys, tą ir darysiu. Tiesiog aklai, nekreipdamas dėmesio į savo vidinį balsą, lipau per save ir pradėjau judėti“, – sako Darius.
Iš pradžių Darius, laikydamasis trenerio rekomendacijų, pakeitė mitybą – atsisakė miltinių patiekalų, saldžių užkandžių, pradėjo valgyti daugiau baltymų ir skaidulų turinčio maisto: mėsos, žuvies, ankštinių daržovių, vaisių. Viską, ką valgydavo, fotografuodavo ir siųsdavo treneriui.
Numetęs pirmuosius 40 kilogramų, Darius pradėjo tris kartus per savaitę sportuoti salėje.
„Tiesiog pasakiau sau: viskas, einu ir darau, o tada žiūrėsiu, kas bus. Ir tas „žiūrėsiu, kas bus“ man labai patiko“, – sako jis.
Pirmieji rezultatai, anot Dariaus, tapo didžiausia motyvacija nesustoti.
„Po pusės metų, po metų pradėjau jausti, kad galiu daugiau – augo jėga, galėjau toliau nubėgti. Atsirado sportinių tikslų, kurie anksčiau atrodė nepasiekiami. Kažkada galvojau, kad niekada nenumesiu svorio, o dabar suprantu, kad su laiku viskas yra pasiekiama“, – pasakoja jis.
R. Kubilius sako, kad vienas svarbiausių žingsnių mažinant svorį ir kraujospūdį – kuo mažiau perdirbto maisto.
„Geriausias maistas yra namuose ruoštas maistas. Taip lengviau kontroliuoti druskos kiekį, suvartoti daugiau vaisių ir daržovių“, – aiškina jis.
Anot profesoriaus, šiuolaikinėje mityboje perdirbti produktai tampa dažnu rizikos veiksniu sveikatai.
„Perdirbti maisto gaminiai yra labai žalingi. Juose būna stabilizatorių, perteklinio cukraus, antioksidantų, kad produktas išlaikytų ilgesnį galiojimą, tačiau dėl to jis praranda natūralią vertę“, – kalba gydytojas.
Gyvenimas kardinaliai pasikeitė
Dabar Dariaus tikslas – po kelerių metų dalyvauti „Ironman“ triatlono varžybose. Jis nebevartoja jokių vaistų, o, pasak pašnekovo, sveikatą padėjo susigrąžinti treji nuoseklių gyvenimo pokyčių metai – subalansuota mityba ir reguliarus judėjimas.
„Pradžioje tikrai būna sunku. Man prireikė maždaug dvejų su puse metų, kad visa tai taptų nebe sunku ar lengva, o tiesiog normalu. Natūraliai pasikeitė visas gyvenimas – dabar kitaip jo nebeįsivaizduoju“, – sako Darius.
Anot jo, ilgainiui dingo ir potraukis anksčiau įprastiems įpročiams.
„Pranyko noras nuolat valgyti picą, o kalbant apie alkoholį – poreikio visiškai nebeliko. Ir aš tuo labai džiaugiuosi, nes tiesiog gerai jaučiuosi“, – pasakoja vyras.
Darius sako, kad didžiausia motyvacija tampa ne skaičiai svarstyklėse, o gerėjanti savijauta.
„Kai pradedi jausti, kad lengvėji, kad tau geriau, tiesiog užsikabini už to gero jausmo ir nebenori jo paleisti. Net paprastas pasivaikščiojimas ar užlipimas į kalną, į kurį anksčiau tik žiūrėdavai, atrodo kaip kažkas nerealaus“, – sako jis.
Pasak Dariaus, svarbiausia – nebelaukti tinkamo momento.
„Reikia tiesiog pradėti daryti – be pasiteisinimų ir priežasčių. Nes laikas eina, o kartu prastėja sveikata ir gyvenimo kokybė“, – pabrėžia jis.
Laidos autorius mokslininkas Tomas Vaičiūnas sako, kad Dariaus istorija parodo, kokią didelę reikšmę turi ilgalaikiai gyvensenos pokyčiai.
„Šalia modernių technologijų ir vaistų labai svarbų vaidmenį turi mūsų nusiteikimas bei kasdieniai įpročiai. Trumpalaikės priemonės duoda tik trumpą rezultatą, todėl svarbiausia nedidelius pokyčius paversti kasdienybe“, – sako jis.
Parengė Ignas Ramanauskas.
