Prieš kelis dešimtmečius viena jau į užmarštį nuėjusi Švedijos ministrė atsistatydino, kai buvo išsiaiškinta, kad išalkusi užkandžių batonėlį – saldainį – ji nusipirko ne iš asmeninės, bet iš parlamentinei veiklai skirtos banko kortelės. Šiandien Lietuvos švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Šiugždinienė sako nesuprantanti, kodėl turėtų atsistatydinti.
Ir vis dėlto Kauno meras Visvaldas Matijošaitis pasakė beveik teisybę, kai pareiškė, kad nereikia šiandien badyti pirštais į ministrę. Nedidelė korekcija: nereikia badyti pirštais tik į dabartinę ministrę. Didžioji dalis tiek savivaldos, tiek aukščiausios valdžios institucijų yra saugiai apsirūpinę „veiklai“ numatytais pinigais, o atsiskaitymas už juos – daugiau nei formalus.
Savivaldybių tarybų narių išlaidų kompensacijas kedenantis Andrius Tapinas prapjovė pūlinį, tvinkusį dešimtis metų. Tiesa, kol kalba sukosi apie regioninių savivaldybių regioninius politikus, leidusius „valdiškus“ pinigus upeliu sruvusiam automobilių kurui ar stebuklingai brangiam ryšiui užtikrinti, „centriniai“ politikai – Seimas – reagavo tradiciškai. Netrukus pasirodė iniciatyva keisti Vietos savivaldos įstatymą, nustatant fiksuotas vietos politikų veiklai skirtų lėšų lubas: po ilgų svarstymų prabėgus keleriems metams toks projektas gal net būtų buvęs priimtas.
Tačiau dabar paliesta pati centrinė valdžia. A. Tapinas paskelbė, kad švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė, prieš Seimo rinkimus buvusi Kauno miesto savivaldybės tarybos narė, „iki palikdama tarybą į kišenę įsidėjo 13 816 Kauno miesto žmonių eurų“. Paprasčiau pasakius, trumpiau nei metus Kauno miesto taryboje dirbusi J. Šiugždinienė (beje, šį faktą ji kukliai nutylėjo Vyriausybės skelbiamoje savo biografijoje) už veiklai vykdyti patirtas išlaidas susigrąžino minėtą sumą.
Būdami teisingi, privalome pažymėti, kad kompensacijos už veiklai vykdyti patiriamas išlaidas savivaldybių tarybų nariams yra numatytos – mat tarybų nariai, kitaip nei Seimo politikai, už savo darbą fiksuoto atlyginimo negauna. Bet šios savivaldybių kompensacijos atsiduria „pilkojoje“ zonoje, nes, kaip aiškėja, jų kompensavimas mažai kontroliuojamas.
Tokiu būdu dabartinė švietimo ministrė, kaip pati sako, visiškai skaidriai ir pagal Kauno miesto savivaldybės patvirtintą reglamentą transportui ir ryšio paslaugoms, būdama miesto tarybos nare, išleisdavo po 600–700 eurų per mėnesį. Ir pagal tą patį reglamentą, kaip aiškėja, neprivalėjo patirtų išlaidų pagrįsti nei kvitais, nei čekiais, nei ranka rašytais rašteliais. Ir kalti dėl to, pasak jau ilgamečio Kauno mero V. Matijošaičio, seniai labai seniai Kauną valdę J. Šiugždinienės bendrapartiečiai konservatoriai, nes jie tokią tvarką įvedė, o dabartinis (ilgametis) meras ir jo svita per darbus net kelias kadencijas nerado laiko situacijai keisti.
Bet visa tai – tik priešistorė. O pagrindinė istorija yra tai, kas vyksta šiomis dienomis. Šiomis dienomis premjerė Ingrida Šimonytė, dar nežinodama savivaldos pinigus galbūt dosniai leidusio/-ios ministro/-ės pavardės, labai aiškiai pareiškė, kad pasitvirtinus informacijai, jog vienas iš jos Vyriausybės narių, eidamas savivaldybės tarybos nario pareigas, neskaidriai įsisavino lėšas, turės atsistatydinti.
Bet jau kitą dieną, paskelbus J. Šiugždinienės pavardę, premjerė rado krūvą pateisinimų: ir kad tai savivaldos problema, ir kad tai įsisenėjusi praktika, ir kad ministrė gerai dirba.
O juk, regis, išeitis (prisiminus šios Vyriausybės skaidrumo pažadus) turėjo būti viena ir visiškai paprasta. Vos kilus įtarimams, ministrė J. Šiugždinienė turėjo pateikti, ar pareikalauti iš Kauno savivaldybės atskleisti jos patirtų išlaidų dokumentus. Užuot tai padariusi, ministrė sako – „neatsimenu“.
Premjerė I. Šimonytė turėjo pareikalauti – jeigu patys asmenys iki to laiko nebūtų susipratę – kad tokius dokumentus pateiktų ir kiti anksčiau savivaldybių tarybose dirbę Ministrų kabineto nariai.
Vos kilus įtarimams, ministrė J. Šiugždinienė turėjo pateikti, ar pareikalauti iš Kauno savivaldybės atskleisti jos patirtų išlaidų dokumentus. Užuot tai padariusi, ministrė sako – „neatsimenu“.
Nes tarybos narė buvo ne tik J. Šiugždinienė. 2020 m. sausį–lapkritį Vilniaus miesto taryboje dirbo dabartinė teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska. Dabartinis kultūros ministras Simonas Kairys 2019–2020 m. dirbo Kauno mero patarėju, o 2015–2019 m. buvo Kauno tarybos narys ir vicemeras. 2015–2016 m. Klaipėdos tarybos nariu buvo aplinkos ministras Simonas Gentvilas, o Vilniaus taryboje darbavosi ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Finansų ministrė Gintarė Skaistė Kauno taryboje dirbo nuo 2007 m. iki 2016 m.
Bet ministrai buvusių savivaldybinių išlaidų deklaruoti neskuba, o Vyriausybės galva iš jų to ir neprašo. Tik štai ministrė J. Šiugždinienė, pagrįsdama, jog visada „valdiškus“ pinigus naudoja sąžiningai, viešai paskelbia, kad net dabar, būdama ne tik ministre, bet ir Seimo nare, veiklai numatytų lėšų išleidžia mažiau nei kiti politikai.
Ir iš tiesų – per pirmuosius tris šių metų mėnesius (ataskaitos teikiamos už ketvirčius) Seimo nariai parlamentinei veiklai galėjo išleisi po daugiau kaip 4 tūkst. eurų, o J. Šiugždinienė išleido vos 1,3 tūkst. Kam išleido daugiausia? Ministrė iš Seimo nario veiklai numatytų lėšų trečdalį sumos – 456 eurus – paklojo už taksi (arba viešojo transporto) paslaugas.
O kaip buvo pernai? Pernai per metus švietimo ministrė parlamentinei veiklai išleido 7,3 tūkst. eurų (maksimali metinė suma siekė 16,5 tūkst. eur). Kokia metinių išlaidų eilutė buvo didžiausia? Teisingai – ministrė taksi arba viešojo transporto bilietams per metus išleido 1,8 tūkst. eurų.
Bet tai nereiškia, kad švietimo ministrė neturi automobilio. Pagal deklaracijas – turi, nes pernai jam eksploatuoti iš Seimo lėšų išleido 1,5 tūkst. eurų, dar daugiau kaip tūkstantį sumokėjo už draudimą.
Ar ministrė J. Šiugždinienė – „valdiškai“ išlaidi? Kaip pažiūrėsi. Jos kolegė ministrė A. Armonaitė iš Laisvės partijos per pirmuosius tris šių metų mėnesius tik taksi (o gal viešuoju transportu?) pravažinėjo beveik 700 eurų iš Seimo skiriamų pinigų. Pernai – beveik 1,7 tūkstančio. O socialinės apsaugos ir darbo ministrė konservatorė Monika Navickienė pernai taksi/viešajam transportui išleido 2,7 tūkst. eurų.
Manote, daug? Energetikos ministras – Seimo narys Dainius Kreivys pernai savo automobilio priežiūrai iš parlamentinių lėšų panaudojo 2,2 tūkst. eurų. O finansų ministrė Gintarė Skaistė – beveik 3,9 tūkst. pernai ir daugiau kaip tūkstantį – šįmet. Teisingumo ministrė – Seimo narė E. Dobrowolska – 5 tūkst. eurų pernai.
Liberalas aplinkos ministras Simonas Gentvilas apskritai į parlamentinei veiklai iš biudžeto skiriamus pinigus žiūri plačiai. Pernai ėmė ir išsėmė maksimalią tam numatytą sumą – 16,4 tūkst. eurų. Daugiausia – 5,4 tūkst. eurų – išleido už transporto priemonių dalijimosi paslaugas. Beveik tokią pat sumą skyrė žiniasklaidos apie jį skleidžiamai informacijai apmokėti (šįmet per tris mėnesius tam, beje, išleido jau 3 tūkst. eurų).
Galvojate, šios parlamentinei veiklai skiriamos lėšos – itin griežtai apskaitomos? Galvokite iš naujo. Seimo nariai, kaip ir savivaldybių tarybų atstovai, atneša kvitukus. Spėkite, kas juos tikrina?
