Prezidentas Gitanas Nausėda dėl šito teisus: kitąmet vyksiančių trejų rinkimų kampanija jau prasidėjo. Tik ne ta prasme, kuri įvardyta kaip prezidento „medžiojimo būsena“ (kai žaidi slėpynių, vis tiek žinai, kad kažkada būsi surastas). Medžiojami šalininkai-rinkėjai, o jaukas išdėliojamas netikėčiausiose vietose.
Regis, į Velykas visi išsiskirstė daugmaž apmalšus aistroms. Seimas balandžio 4-ąją priėmė gerokai apšlifuotą Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymą: jame numatyti įvairūs ribojimai Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, bet atsisakyta laikinai stabdyti jų galimybes prašyti Lietuvos pilietybės, dėl ko virė didžiausias mūšis.
Viešumoje tema užsidarė. Tik Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, dėkodamas kolegoms, pranašiškai surimavo: „Visko buvo, bus dar visko.“ Ir taip – virtualiojoje erdvėje raibuliai sklinda, įtampa auga diena iš dienos, nepaisant politikų saviguodos, kad pavojingu galėjęs tapti projektas buvęs suvaldytas.
Kodėl toks sumanymas – dėl pilietybės suteikimo stabdymo – apskritai atsirado? L. Kasčiūnas dar kovo 15-ąją jo užgimimą grindė atsaku į Rusijos vykdomą valstybinį terorizmą bei Rusijos ir Baltarusijos kuriamas hibridines atakas / provokacijas prieš mūsų šalį. Taip pat būtinybe numatyti ribojamąsias priemones, siekiant užtikrinti Lietuvos nacionalinį saugumą. Mums reikia gintis, kaip ir aišku.
Tuo labiau kad dar prieš metus, kai kurioms Lietuvos ministerijoms entuziastingai pasakojant, kaip į Lietuvą persikels tūkstančiai Rusijos terorizmui ir Baltarusijos diktatūrai nepritariančių aukštos kvalifikacijos specialistų, skeptikai vardijo galimas grėsmes („Jie bėga nuo pasekmių, kurias sukėlė šitas režimas, pradėdamas šį karą. Šitie žmonės, nebūdami tiesioginiais režimo agentais, kelia milžinišką grėsmę, nes jų vienintelė vertybė – jų asmeninė gerovė. Tai dėl tos gerovės jie labai greitai gali tapti tikraisiais rusiškų priešiškų operacijų taikiniais.“ Politikos analitikas Marius Laurinavičius, prieš metus).
Kol politikai susizgribo, ką svarsto ir už ką balsuoja, laivelis jau buvo kaip reikiant įsiūbuotas. Imigrantų iš Rusijos ir Baltarusijos aktyvas – nemaža jų dalis Lietuvoje apsistojo ne pernai, bet Rusijai užgrobus Krymą ar dar anksčiau – jau platino peticijas, skelbė apie suduotą smūgį jų pasitikėjimui prieglobstį suteikusios Lietuvos politikais ir, savo ruožtu, nevengė aštrios retorikos („Kai visa tai prasidėjo, aš (ir ne tik aš) sakiau, kad po to, kai „ėmėsi“ vienų imigrantų, imsis ir kitų. Ir tik šiandien sakiau tai vienam savo geram pažįstamam ukrainiečiui.“ Citata iš feisbuko, kovo pabaiga).
Kažkokiu keistu būdu į besivystančią dramą tuo pat metu įsitraukė valstybės institucijos ar atskiri jų atstovai. „Ėmėsi“ iš peties.
Pridurmui idėjai dėl pilietybės stabdymo į viešumą iškilo Valstybinės kalbos inspekcijos kovo 16-osios raštas dėl planų po metų pradėti tikrinti šalyje dirbančių ukrainiečių kalbos žinias. Kaip teigė inspekcijos viršininkas Audrius Valotka, jie jau dabar gauna skundų dėl darbo vietose lietuvių kalba nebendraujančių karo pabėgėlių iš Ukrainos ir „teisiniu požiūriu tai yra Lietuvos piliečių lingvistinių teisių pažeidimas“.
Apie galimus patikrinimus „bent jau dabar“ informuoti visuomenės neketinta – tai, vadovo teigimu, padarė ministrė Aušrinė Armonaitė, „kaip koks kondoras“ sklendžianti ant savo fantazijos sparnų. Tiesa, kilus skandalui A. Valotka pripažino, kad jo pasisakymai ministrės atžvilgiu buvę „perspausti“.
Lyg to negana: tuo pačiu metu pasklido informacija apie konfliktą Lietuvos prabavimo rūmuose. Jos vadovas Vaidas Cerebiejus ėmėsi stabdyti pranešimą tarptautinėje juvelyrikos parodoje Vilniuje sutikusią skaityti brangakmenių ekspertę Olgą Deminą – rusiško paso turėtoją. Rūmuose dirbanti O. Demina į Lietuvą atvyko prieš 6 metus, savanoriauja Raudonajame Kryžiuje ir fonde „Dapamoga“, mokosi lietuvių kalbos. Bet Rūmų pirmininko pozicija buvo tokia: įvertinus pastarojo laikotarpio politinę situaciją, „yra du variantai – arba Olga skaito paskaitą ir įstaiga (Lietuvos prabavimo rūmai) parodoje nedalyvauja, arba rūmai dalyvauja, bet Olga paskaitų neskaito“.
„Tai neteisinga, tai veidmainystė, tai žema ir menka. Visi bando stiprinti visuomenę, nuo mokinio gimnazijoje iki Šimonytės ir Čmilytės-Nielsen, bet yra valstybės tarnautojas, kuris galvoja, kad Rusijos pasas kišenėje automatiškai daro žmogų išgama“, – bendras nuotaikas socialiniuose tinkluose išsakė Lietuvos pilietybę gavęs verslininkas Viktoras Voroncovas.
Per pastarąją istoriją feisbuke pradėjo plisti įrašas su ironišku pavadinimu „Ačiū patriotams“ su laimingo putino veidu kaip iliustracija. Per šitas istorijas ėmė ryškėti matymas, kad būsimų rinkimų metų kovose priešprieša grindžiami nacionalinio saugumo klausimai taps rimta dedamąja.
Per šitas istorijas ėmė ryškėti matymas, kad būsimų rinkimų metų kovose priešprieša grindžiami nacionalinio saugumo klausimai taps rimta dedamąja.
„Šita situacija verčia suabejoti mūsų pasitikėjimu Lietuva. Niekas, su kuo kalbėjausi per paskutines dvi savaites, iš tų, kurie įvairiu metu atvyko į Vilnių iš skirtingų Rusijos miestų, nenori iš čia išvykti, nepaisydami visiškai realios karinio įsiveržimo grėsmės. Ko nepasakysi apie sėdinčius ant lagaminų ar jau palikusius šalį kai kuriuos Lietuvos piliečius“, – tai irgi imigranto citata iš interneto.
Viena švelniausių citatų, nes įvairiose Rusijos ir Baltarusijos imigrantų interneto svetainėse skamba dar aštresni pasisakymai. Tarkime, kaip viešame feisbuko puslapyje „Verslo imigrantai Lietuvoje“, kuriame idėjos dėl pilietybės autoriumi laikomas L. Kasčiūnas jau vadinamas „neonaciu“ ir kur kvestionuojama Lietuvos rinkimų sistema – esą proporcinis principas, kai į Seimą patenka politikai pagal partijų sąrašus, neatspindi tautos valios („Pono L. Kasčiūno, diskriminacinio projekto iniciatoriaus ir lokomotyvo, niekas į Seimą nerinko. Jis pateko pagal konservatorių partijos sąrašą“, – citata iš ten pat). 2016-aisiais įkurta svetainė neviešina nei savo administratorių, nei puslapį stebinčių asmenų.
Itin jautri situacija gali būti suvaldyta: suvokiant, kokią grėsmę kelia baimių auginimas ir kiršinimas. Arba, numojus į grėsmes ranka, jos gali būti pasikinkytos šalininkams mobilizuoti. Pašonėje metus tęsiantis žiaurioms žudynėms, Lietuva eina į trejus rinkimus.
