Pastaruoju metu mados politikoje keičiasi taip, jog nori nenori tenka susimąstyti, kuo rinkėjus laiko politikai. Naudojamos viešųjų ryšių technikos, išsakomos pozicijos neretai priverčia suglumti.
Štai Remigijus Žemaitaitis, partijos vadovas, buvęs ir Seimo pirmininko pavaduotojas, kalba taip, lyg niekada valdžioje būtų nebuvęs ir neslėgtų pečių jokia atsakomybė, bei nepraleidžia progos Seimo salėje vis ką nors išvadinti „durniais“. Kam to reikia, kam leistis iki tokių žemumų? Bet, jeigu kiekvienas išstojimas yra ir potencialus socialinio tinklo TikTok video, kuriame kuo aštriau ir primityviau, tuo geriau, tada viskas kaip ir aišku. Tačiau ar čia pagarba rinkėjui, klausimas jau tik retorinis.
Ir Kauno meras Visvaldas Matijošaitis jau visiškai nesijaudina nei dėl verslų Rusijoje, nei dėl to, ką rinkėjai pagalvos apie visas sklypų istorijas, galimą apgaudinėjimą išpešant daugiau ES paramos milijonų savo verslams. O ir kilus klausimui apie Kauno rajono prijungimą bei gyventojų apklausas, jis buvo pareiškęs, jog „mes tą jų valią nusipirksim“. Čia negali nematyti analogijų su Rusija, kur daugiapartiškumas, pliuralizmas buvo traktuojami kaip blogis, laisva žiniasklaida visada buvo priešas, o žmones tiesiog įtikinėjo, jog „carui“ be opozicijos bus lengviau tvarką įvesti. Kur tai veda, matome.
Tiesa, kauniečiams į merus konservatoriai siūlo alternatyvą – Vytautą Juozapaitį, kuriam klausimai apie tai, kaip jis suderina koncertavimą su Seimo nario darbu, kelia pasipiktinimą, ir šis nespjauna dar paauklėti žurnalistus, nes, anot jo, koncertai yra pati tikriausia kūrybinė veikla jau vien todėl, kad jis yra Nacionalinės premijos laureatas. Ir ne, čia ne anekdotas. Tik tegul kandidatas pasvarsto, o kaip žmonėms patikėti, jog dėl tokio „svečio“ šeimos narių, su kuriais jis ir koncertuoja, honorarai nepakyla ir į bendrą šeimos kapšą neįkrenta didesnės sumos. Bet užtat drąsiai einama su šūkiu „grąžinkime Kaunui sąžinę“, lyg anksčiau valdant miestą konservatoriams joks šešėlis ant tos sąžinės kritęs nebūtų.
Ir Kauno meras Visvaldas Matijošaitis jau visiškai nesijaudina nei dėl verslų Rusijoje, nei dėl to, ką rinkėjai pagalvos apie visas sklypų istorijas, galimą apgaudinėjimą išpešant daugiau ES paramos milijonų savo verslams.
Liberalai su Viktoru Pranckiečiu Kauno rajono savivaldos rinkimuose irgi rinkėjams negaili „dovanėlių“. Nežinia, ar sulauksime atsakymo, kodėl Seimo narys ne tik kandidatuos į merus, bet dar ir sąrašą ves. Ar ne dėl to, jog pavarde pamanipuliuotų, nors puikiai suprantame, jog nelaimėjęs mero pozicijos, V. Pranckietis Seimo kėdės į savivaldybės Tarybos nario kėdę neiškeis. Tik ar reikia kvailinti rinkėjus?
Socialdemokratai irgi žiba. Balsuoti Seime jau, pasirodo, ne Seimo narių reikalas. Todėl balsuojant dėl kanapių dekriminalizavimo gali sėdėti Seimo salėje ir tiesiog nebalsuoti. Sunku buvo patikėti, jog nebalsavimas aiškintas tuo, jog „dabar yra svarstymo stadija, norėjom pasižiūrėti, kaip valdantieji <...> susitarė, tegul jie patys prisiima sprendimus“, nors čia pat buvo pridurta, jog frakcija kaip ir „už“ tokį projektą. Net sunku paaiškinti, kaip tokie blėniai atsiranda, ir ką galvoja politikai, rinkėjams siųsdami tokias žinutes apie save.
Ir tai vos keli pavyzdžiai, kurie rodo, jog politikams vertėtų pamąstyti, kur gali vesti rinkėjų laikymas kvailiais ir negalvojimas, kas yra vis dėlto politika. Nes tai daugiau pasako ne apie rinkėjus, bet apie pačius politikus.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
