Partnerystės įstatymas, perkrikštytas Civilinės sąjungos projektu, grįžta į Seimo darbotvarkę, lydimas reikalavimo – visus žmones laikyti žmonėmis. Tačiau dalis politikų, taip beatodairiškai kritikuojančių žmogaus teisių pažeidimus rusų ordų siaubiamoje Ukrainoje, patys laimina pažeidimus čia, Lietuvoje, kai kalba pasisuka apie dalies bendrapiliečių viltis gauti teisę į daugumai įprastą gyvenimą.
Vadinamuosiuose politikos kuluaruose nuotaikos – kaip prieš lemiamą mūšį. Konservatyviajai opozicijai – ir iš dešinės, ir iš kairės – prieš kelis mėnesius nepavyko savo tikslams pasinaudoti karu Ukrainoje tvirtinant esą tokiomis aplinkybėmis diskusijoms apie partnerystę, taigi ir apie žmogaus teises, Lietuvoje „ne laikas“.
Ir nereikia apsigauti, kad frazę sugalvojo ir į politinę viešumą paleido Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vicepirmininkė. Formuluotė dar vasarį buvo patogiai sudėliota tokiai vienai laisvai visuomenei atstovaujančio instituto („Šiandien ypač svarbu būti vieningiems ir susitelkusiems, nes tik tokie esame stiprūs kaip tauta ir valstybė. Todėl matydami Ukrainos dramą ir kylančius pavojus Lietuvai, kviečiame visas politinės partijas ir politikus susilaikyti nuo Lietuvos piliečius skaldančių įstatymo projektų svarstymo artėjančioje Seimo pavasario sesijoje“).
Konservatyviajai opozicijai klausimo užblokuoti nepavyko, ir progresyviajai pozicijai teks rodyti bandant įgyvendinti tai, su kuo per eilinius Seimo rinkimus siekė prisivilioti daugiau rinkėjų. Laisvės partija, su partnerystės pažadu nusigraibiusi grietinėlę, pati sau pakišo koją, bravūriškai mesdama į rinką konkretų skaičių.
Laisvūnai pasakė – 100. Šimtas dienų – ir Partnerystės įstatymas bus priimtas. Partneriai nusuko akis ir tiek Laisvės partijai, tiek T. V. Raskevičiui jau pradeda lietis kritika. „Buka kritika“, kaip išsireiškė vienas „laisviečių“ lyderių. Galima įsivaizduoti, kaip bus atsikertama tada, kai pažadų išsipildymo nesulaukiančių žmonių kantrybė galutinai išseks.
Laisvės partija, su partnerystės pažadu nusigraibiusi grietinėlę, pati sau pakišo koją, bravūriškai mesdama į rinką konkretų skaičių.
Kita oficialiai liberali Seimo jėga – valdantysis Liberalų sąjūdis – į rinkimus ėjo ir pergalę pelnė su „Galimybių Lietuvos“ programa, kurioje skelbė: „Įteisinsime lyčiai neutralios partnerystės teisinius santykius.“ O prieš metus trys „liberalsąjūdiečiai“ prisidėjo Partnerystės įstatymą atmetant. Ir „liberalsąjūdiečių“ lyderių pasisakymai tuo klausimu leido suprasti, kad veikimas prieš partijos programą nėra dingstis su tokiais veikėjais atsisveikinti.
Todėl dabar su Liberalų sąjūdžiu atsisveikina jo programa patikėję žmonės. Ką tik partijos durimis trinktelėjo vienas perspektyviausių jaunosios kartos atstovų, viešai įvardijęs, kad „Liberalų sąjūdyje nėra vietos vakarietiškai žmogaus teisių darbotvarkei“, bet yra prisitaikėliškumui.
Panašių priekaištų prieš metus iš grupės aktyvaus kairuoliško jaunimo (taip pat trenkusio durimis) sulaukė opoziciniai socialdemokratai. Tie, kurie 2020-aisiais rinkėjams žadėjo: „Priimsime partnerystės įstatymą, leidžiantį vienalytėms poroms įteisinti savo šeimyninius santykius.“ Kas skaito tas rinkimines programas? Akivaizdu, kad niekas, patys socialdemokratai – irgi.
Praėjusią savaitę socialdemokratai išplatino vieno iš partijos lyderių Algirdo Syso pareiškimą, kuriame jis vis dar neišspręstą partnerystės klausimą vadino gėdingu nesusipratimu ir ragino partijos bičiulius imtis didesnės lyderystės LGBT+ teisių atžvilgiu.
Žinote, kaip kai kurie parlamentarai siūlo traktuoti vienalyčių asmenų partnerystę? Kaip komercinį sandorį. Ramiai žiūrėdami į akis LGBTQ+ vaikų mamoms.
„Jūs tik žlugdote socdemų partijos autoritetą ir kenkiate partijos reitingams. Po tokių pareiškimų tikrai sumažės norinčių balsuoti už socdemus“, – tokia buvo vyraujanti eilinių, ir ne tik, partijos bičiulių reakcija.
Tas „nebus norinčių balsuoti už...“ motyvas, akivaizdu, veikia politinius protus. Kai kuriems tas veikimas žada virsti ar skaudžia dilema, ar atviru prisitaikėliškumu. Kaip, pavyzdžiui, trims Seimo nariams, pasitraukusiems iš Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos, kurioje pernai sulaukė didelių priekaištų už pritarimą Partnerystės įstatymui.
Dabar šie politikai – Sauliaus Skvernelio vadovaujamų „demokratų“ branduolys. O demokratas S. Skvernelis, vos subūręs partiją, aiškiai ir viešai pranešė: jos atstovams Seime dėl partnerystės, jei vėl bus pateiktas panašus kaip pernai projektas, nebus leista balsuoti laisvai. Nebus leista ir taškas. Trims politikams, prieš metus palaikiusiems Partnerystės įstatymą ir dėl to išsiskyrusiems su „valstiečiais“, – taip pat.
Žinote, kaip kai kurie parlamentarai siūlo traktuoti vienalyčių asmenų partnerystę? Kaip komercinį sandorį. Ramiai žiūrėdami į akis LGBTQ+ vaikų mamoms. Nes turi galią nuspręsti, kurie žmonės – teisingi, o kurie – antrarūšiai.
