Socialiniai tinklai šiais laikais daugeliui tapo ne tik pramogų ir teigiamų emocijų šaltiniu, bet ir nusiraminimo priemone. Pasak psichiatro, šis reiškinys yra pavojingas, nes ilgainiui daro žalą psichinei sveikatai bei sukelia priklausomybę. „Tai būtų tas pats, kas duoti vaikui išgerti šiek tiek alaus arba parūkyti tam, kad jis būtų ramesnis", – teigia specialistas.
Plačiau – LRT RADIJO laidos „Kaip jautiesi?“ įraše:
„Tas pats, kas duoti išgerti alaus“
Psichiatras, Lietuvos sporto universiteto doktorantas Mindaugas Jasulaitis pabrėžia, kad šiais laikais žmonės, o ypač paaugliai, socialiniuose tinkluose praleidžia labai daug laiko, o tai ilgainiui neigiamai veikia jų psichologinę ir emocinę būklę.
„Kai socialiniuose tinkluose praleidžiama daugiau nei 3 valandas per dieną, tai jau laikoma žala psichikos sveikatai“, – LRT RADIJO laidoje „Kaip jautiesi“ sako M. Jasulaitis.
Šiais laikais vis dažniau pastebima, kad mobilieji įrenginiai tampa įprasta priemone vaikams nuraminti, tačiau, psichiatro teigimu, toks metodas neapsieina be pasekmių. Naudodamasis ekranu vaikas gauna greitą stimulą, kuris turi trumpalaikį raminamąjį poveikį, tačiau kartu atitraukia dėmesį nuo aplinkos.
„Tai būtų tas pats, kas duoti vaikui išgerti šiek tiek alaus arba parūkyti tam, kad jis būtų ramesnis. Iš principo mums tai atrodo kvaila, tačiau telefonas sukelia panašią priklausomybę“, – akcentuoja M. Jasulaitis.
Anot jo, pagal JAV pediatrų grupės nustatytas rekomendacijas, pirmąjį išmanųjį telefoną vaikai galėtų gauti sulaukę 12–13 metų, kai atsiranda didesnis savarankiškumo poreikis ir mobilusis įrenginys reikalingas susisiekti ar kitoms būtinoms funkcijoms atlikti.
„Vis dėlto dalis naujų, didelės apimties tyrimų ir analizių rodo, jei telefoną vaikai gauna sulaukę 12 metų, yra didesnė rizika jų psichikos sveikatai – daugiau nuotaikos ir nerimo sutrikimų“, – pastebi specialistas.
Socialiniai tinklai tampa nusiraminimo priemone
M. Jasulaičio teigimu, iš esmės leisti naudotis mobiliuoju įrenginiu vaikui galima leisti, kai šis išmoksta stebėti aplinką bei kontroliuoti tam tikrus impulsus.
„Reiktų pasižiūrėti, ar vaikas geba kontroliuoti, pavyzdžiui, televizijos žiūrėjimo laiką, ar laiku padeda žaislą, ar jis turi kritinį mąstymą ir suvokia, kad vaizdas ekrane nėra tikras, kad socialiniuose tinkluose negalima dėti savo nuotraukų“, – sako psichiatras.
Pasak jo, nėra abejonės, kad socialiniai tinklai, kuriuose propaguojami išvaizdos ir gyvenimo būdo standartai, veikia tiek suaugusiųjų, tiek jaunų žmonių psichiką, nes neretai tampa savivertės vertinimo rodikliu.
„Iš principo tai labai pavojinga, nes tai, ką vaikas ar paauglys mato ekrane, nėra tikra, tai yra filtruota ir pagražinta. Jeigu bandai atkartoti kito žmogaus gražiausias gyvenimo akimirkas, gali tiesiog neišeiti, o jeigu neišeina, gali jaustis esąs nevykėlis. Ima atrodyti, kad visi dalyvauja vakarėliuose, turi gražius kūnus, poilsiauja egzotiškose kraštuose, tik tu vienas ne“, – apie neigiamą socialinių tinklų poveikį savivertės formavimuisi kalba M. Jasulaitis.
Jis atkreipia dėmesį ir į neigiamą trumpų vaizdo įrašų (reelsų), kuriuos žmonės dažnai žiūri norėdami nusiraminti, poveikį dėmesio koncentracijai.
„Pradedame naudoti telefoną ir reelsus kaip nusiraminimo arba emocinės reguliacijos įrankį. Kai mums nuobodu ir neišbūname nuobodžiaudami, imame telefoną į rankas ne tam, kad sužinotume naują informaciją ar pasižiūrėtume vaizdo įrašą, bet tam, kad nusiramintume. Taip neigiamai veikiama mūsų psichika, nes tampame labiau išsiblaškę“, – aiškina psichiatras.
Besaikis reelsų žiūrėjimas blogina miego kokybę
Jo teigimu, reelsų žiūrėjimas turi žalingą poveikį ir miego kokybei.
„Tai veikia panašiai kaip alkoholis. Atrodo, kad išgėrę žmonės miega geriau, bet iš tiesų jų miego kokybė yra prastesnė, o gilaus miego trukmė – trumpesnė. Miegas labai svarbus visai mūsų psichikos sveikatai, tai sukelia depresiją, didina nerimą. Jei norime būti stabilūs, turime geriau miegoti“, – pažymi specialistas.
Biomedicinos mokslų daktaras, profesorius Arūnas Emeljanovas laidoje taip pat pristato atlikto tyrimo rezultatus, rodančius, kad tarptautiniame kontekste Lietuvos vaikai prie ekranų praleidžia daugiausiai laiko. Duomenys atskleidžia ir tai, kad mergaitės yra šiek tiek jautresnės socialinių tinklų fenomenui nei berniukai, nes tarp jų fiksuojamas didesnis savižalos skaičius.
Pasak profesoriaus, taip pat nustatyta, kad mergaitės praleidžia daugiau laiko socialiniuose tinkluose, o berniukai – žaisdami kompiuterinius žaidimus.
„Mergaitės, praleisdamos daug laiko socialiniuose tinkluose, pradeda konkuruoti tarpusavyje, ar sąmoningai, ar pasąmoningai, nes mato gražesnius plaukus, blakstienas, kūną. Iš to ir kyla konfliktas su savimi bei neadekvatus požiūris į savo kūną, o visa tai neigiamai veikia mergaičių psichikos sveikatą“, – sako A. Emeljanovas.
„Kalbant apie berniukus, įdomybė yra tokia, kad kai jie praleidžia daug laiko žaisdami kompiuterinius žaidimus, atitolina realų gyvenimą: įsitraukimą į darbo rinką, studijas, mokslus, netgi ir asmeninius santykius“, – priduria biomedicinos mokslų daktaras.
Kaip išsiugdyti sveiką santykį su socialiniais tinklais?
Anot psichiatro, išsiugdyti sveiką santykį su socialiniais tinklais įmanoma, tačiau to reikia mokytis – panašiai kaip elgtis su pinigais, palaikyti fizinį aktyvumą ar sveikai maitintis. Jo teigimu, nė vienas nėra gimęs turėdamas šį įgūdį, tačiau ilgainiui socialinių tinklų naudojimo kontrolė gali tapti kasdieniu įpročiu.
„Yra du dalykai, kurie galėtų būti naudingi valdant socialinius tinklus arba išmanųjį telefoną. Viena – tai atpažinti momentą, kada tinkle pramogauju, o kada esu dėl to, kad mane įtraukia. Kitas dalykas, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį, kada einate į socialinį tinklą ir ką jame veikiate. Ar iš tikrųjų noriu 5 ar 10 minučių pasižiūrėti linksmą, įdomų vaizdelį, ar tokiu būdu siekiu nusiraminti?“, – patarimais dalijasi M. Jasulaitis.
Jis pažymi, kad naudojimasis socialiniais tinklais nėra žalingas, jei žmogus geba kontroliuoti juose praleistą laiką ir atlikti svarbias kasdienes užduotis bei veiklas.
„Įsivaizduokite, jeigu nebūtų telefono, kaip kitaip nusiramintume? Jeigu pasižiūrėjote 5 ar 10 minučių video, nusiraminote ir grįžote prie darbų, tikslų ar planų, manau, tai gerai. Bet jeigu planavote socialiniame tinkle praleisti 5 minutes, bet praėjo valanda ir daugiau, tai nėra gerai“, – teigia psichiatras.
Savo ruožtu A. Emeljanovas pabrėžia, kad nuobodžiavimas yra naudingas tiek suaugusiems, tiek vaikams, nes ugdo kūrybiškumą.
„Nuobodžiavimas vaikams yra didžiulis gėris. Kartkartėmis vaikams būtina panuobodžiauti be išmaniųjų telefonų. Kai vaikas nuobodžiauja, atsiveria jo kūrybingumas. O jeigu dar yra keli vaikai, jie susiorganizuos gerų žaidimų ir veiklų. Suaugusiems žmonėms tai irgi išeitų į naudą, bet vaikams nuobodžiauti dar svarbiau“, – akcentuoja profesorius.
Parengė Vaida Račkauskaitė
