„Šiuo metu įprasta situacija, kad, grubiai tariant, iš dešimties mums paskirtų žmonių trys yra riboto fizinio pasirengimo, du yra priklausomi nuo narkotikų, du – savavališkai pasišalinę iš tarnybos... Trumpai tariant, katastrofa“, – sako atskirojo šaulių bataliono vadas Romanas Kovaliovas.
Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Hromadske“ originalus kūrinys.
Pokalbiuose su įvairių lygių kariškiais jau kurį laiką netyla skundai dėl mobilizuojamųjų „kokybės“. „Personalo priėmimo punkte padėtis tiesiog siaubinga. Vieną ištinka epilepsijos priepuolis. Kitas taip apsvaigęs, kad testo metu iš šešių užduočių penkias atlieka netinkamai. Mes juos išsiuntėme atgal, bet kažkur jie buvo priimti. Vos tik jie patenka į [teritorinio šauktinių centro] sistemą, jie jau yra kariuomenėje, ir jų neįmanoma išsiųsti namo“, – jau prieš metus „Hromadske“ žurnalistams pasakojo kariai vienoje brigadoje, kurios pavadinimo žurnalistai buvo paprašyti neminėti.
Šiandien gilios mobilizacijos krizės ir nevykusios komunikacijos sąlygomis padėtis dar pablogėjo.
„Šiuo metu šalies gynybos situacija virsta sisteminiu absurdu. Būriai braška per siūles, o medikai tampa sunkiai sergančiųjų, kurių iš viso neturėjo būti kariuomenėje, slaugytojais. Tiesiog todėl, kad kažkas iš aukščiau nusprendė, jog statistika yra svarbiau už sveiką protą“, – nevyniodama žodžių į vatą, rašė 108-ojo atskirojo bataliono „Da Vincio vilkai“ Medicinos tarnybos vadė Alina Michailova.
Kodėl vieno dalinio, į kurį buvo paimta apie 2 000 tarnybai netinkamų vyrų, istorija nėra pavienis atvejis, o liūdna tendencija? Kiek dėl to praranda valstybė? Ar senieji karių atrankos metodai ir oficialios karinės medicinos komisijos taps praeitimi? Kaip Gynybos ministerija planuoja reformuoti sistemą, kad mobilizacija taptų veiksmingesnė?
Bataliono vadas: „70 proc. sudaro riboto fizinio pasirengimo kariai, priverstinai įtraukti į brigadas“
Dmytro Kostiurovui buvo pavesta nuo nulio suformuoti Dronų sistemų batalioną. Žmonės ėmė rinktis lapkričio viduryje. Vado teigimu, jei jis nebūtų ėmęsis savarankiškos atrankos, padėtis būtų buvusi beviltiška.
„Kai pamačiau, ką jie man atsiuntė, – žmones su įvairiomis diagnozėmis: iškrypusiais pirštais, hipertenzija, šizofrenija, vienas turėjo stomą ir kolostomos maišelį. Nežinojau, ką su jais daryti, nes jie neturėjo jokio supratimo apie bepiločius orlaivius. Tada nuėjau pas brigados vadą ir pasakiau: „Batalioną susikursime patys.“ Jie neturėtų man siųsti tokių žmonių“, – sako 29-osios atskirosios sunkiosios mechanizuotosios brigados Dronų sistemų bataliono vadas D. Kostiurovas.
„Tie, kuriuos atsiuntė teritoriniai šauktinių centrai, buvo tiesiog vaikščiojanti nelaimė. Nulis kokybės. Nulis motyvacijos. Kitaip tariant, į brigadą buvo sugrūsta apie 70 proc. karių, kurių fizinė būklė neatitinka reikalavimų. Brigada su jais nieko negali padaryti. Ji priversta su tuo taikstytis, o jie vaikšto po ligonines ir gauna algą“, – neslepia pasipiktinimo D. Kostiurovas.
Oficialus „riboto tinkamumo karo tarnybai“ statusas neegzistuoja jau beveik dvejus metus, todėl anksčiau šiai kategorijai priskirtinus asmenis karinės medicinos komisijos, remdamosi įvairiomis diagnozėmis, šiandien laiko visiškai tinkamais tarnybai arba tinkamais tarnybai pagalbiniuose daliniuose, teritoriniuose šauktinių centruose arba karinėse mokymo įstaigose. D. Kostiurovo teigimu, tokie asmenys buvo siunčiami į užnugario dalinius, o kai kurie buvo nukreipti į pakartotinę medicinos komisiją, po kurios jiems vienokiu ar kitokiu būdu pavyko pasitraukti iš kariuomenės. Tačiau tai tapo pamoka, ir batalionas nusprendė savarankiškai verbuoti žmones.
„Mes pradėjome savarankišką naujokų verbavimą per „TikTok“. Priimame žmones, kurie buvo priskirti savavališkai pasitraukusių iš tarnybos kategorijai. Per du su puse mėnesio anketas užpildė 1 400 žmonių. Iš jų atrinkome apie 200 ir priėmėme į batalioną“, – pasakoja D. Kostiurovas. Pasak jo, taip yra geriau, nei bandyti tvarkytis su primestais tarnybai netinkamais žmonėmis.
„Štai visiškai nesenas pavyzdys. Vasario 12 d. atvyko „naujokas“. Tačiau jis dar nė karto nebuvo mokymų aikštelėje. Jis jau trečią kartą guli ligoninėje – turi problemų su plaučiais“, – sako bataliono vadas R. Kovaliovas.
Pasak jo, neveiksminga mobilizacija ne tik mažina galimybes apsiginti, bet ir užkrauna milžinišką naštą gynybos pajėgoms.
„Tai tarsi juodoji skylė. Negaliu pateikti skaičių, nes jie – karinė paslaptis. Tačiau problema yra nepaprastai rimta – tai visos sistemos neveiksmingumas. Įsivaizduokite, kiek pinigų išleidžiama, kad čia būtų atgabentas vienas šauktinis. 20 000–30 000 grivinų (454–681 JAV dolerių) atlyginimas, jei jis yra kovinės misijos zonoje, dar 140 grivinų (3 JAV doleriai) per dieną maistui, dar beveik kasdienis gydymas nuo įvairiausių lėtinių ligų. Jie ima aktyviai gydytis valstybės sąskaita. Teritoriniai šauktinių centrai turėtų atsijoti, bet jiems reikia įvykdyti kvotą. Todėl jie siunčia visus, ką tik gali“, – aiškina R. Kovaliovas.
Tačiau, tai pasakęs, priduria, kad paskutinė batalionui papildyti atsiųsta naujokų grupė buvo tinkama.
„Pastaruoju metu, per pusantro mėnesio, man atsiuntė tiek žmonių, kiek paprastai sulaukiu per pusę metų. Juos vertinu vidutiniškai – nėra jaunų žmonių, bet bent jau nėra ir turinčių negalią. Ar tai tapo įprasta tvarka? Dar negaliu to teigti“, – sako jis.
Ar buvo mobilizuota 2 000 narkomanų?
Didžiulį rezonansą sukėlė karo komisaro pranešimas, kad vienas karinis dalinys mobilizavo 2 000 vyrų, kurie, remiantis preliminariais duomenimis, buvo netinkami tarnybai.
Atsakydama į „Hromadske“ užklausą, Kariuomenės ombudsmeno tarnyba paaiškino, kad tarp mobilizuotųjų yra ir narkomanų, ir asmenų, kuriems taikomas pakaitinis palaikomasis gydymas.
„Jie pateko į kariuomenę turėdami karinės medicinos komisijos išvadas, kuriose buvo pripažinti tinkamais arba „ribotai tinkamais“ tarnybai. Pagal Gynybos ministerijos įsakymą Nr. 402, jie turėjo būti pripažinti netinkamais karo tarnybai“, – teigiama atsakyme.
Tai nėra pavienis atvejis.
Padėtis yra kritiška, nes daliniuose jau tarnauja nemažai asmenų, kurie, remiantis medicininiais rodikliais, neturėtų būti laikomi tinkamais karo tarnybai“, – rašo Kariuomenės ombudsmeno tarnyba.
Paklausta, kas šioje situacijoje turėtų prisiimti atsakomybę ir ar kas nors buvo nubaustas, tarnyba pranešė, kad šiuo metu vyksta tarpinstitucinis patikrinimas. Jame dalyvauja Gynybos ministerijos Sveikatos departamentas ir Sausumos pajėgų vadavietė. Žadama išsamiai išnagrinėti problemą ir parengti pasiūlymus dėl galiojančių teisės aktų pakeitimų.
„Būtina nuodugniai išsiaiškinti, kaip tai įvyko, kuriame etape buvo padarytas šis masinis pažeidimas. Ar tai įvyko teritorinių šauktinių centrų etape, karinėje medicinos komisijoje, kariniame dalinyje, ar sprendimas buvo priimtas aukštesniu lygiu?“ – sako karo komisarė Olha Rešetylova.
Kokybės nereikia, svarbiausia – kiekybė
Ar teritoriniai šauktinių centrai pripažįsta šią problemą? Ar jie turi „normatyvinį rodiklį“, kurio privalo laikytis bet kokiomis aplinkybėmis?
„Hromadske“ šaltinis, dirbantis vieno rajono teritorinio šauktinių centro informavimo grupėje, pripažįsta: „Savanorių nebeliko.“ Pasak jo, šiuo metu mobilizuojami visi, kas tik yra laisvas. Septyni iš dešimties turi sveikatos problemų.
„Visi, kuriuos šiuo metu dažniausiai pristato policija, – „vengiantys šaukimo“ – yra visuomenės atstumtieji. Sveikų, tinkamų (kovinės dvasios, geros psichinės ir fizinės sveikatos) jau seniai neliko. Mes nepriimame narkomanų. Neturime „greitųjų medicinos komisijų“, kurios apžiūrėtų per 15 minučių. Paprastai apžiūra pas devynis gydytojus trunka dvi ar tris valandas. Galbūt kažkur karinės medicinos komisijos iš tiesų organizuojamos skubos tvarka, siekiant surinkti reikiamą skaičių. Užuot orientavęsi į kiekybę, siūlome aukštesnę kokybę ir dėl to nukenčiame“, – sako savo pavardės viešinti nepanoręs vieno teritorinio šauktinių centro pareigūnas.
„Nukenčiate dėl to, kad neįvykdote plano?“ – pasitikslinu.
„Mūsų vadovybė nenustato mums plano, pavyzdžiui, kad privalome užverbuoti penkis žmones per dieną. Tačiau juos už tai tarkuoja iš viršaus. Ten, viršuje, yra sovietinės sistemos aukos, kurioms paprastai svarbus tik kiekybinis rodiklis. Kokybė jiems visiškai nerūpi,“ – paaiškina teritorinio šauktinių centro pareigūnas.
„Mums kasdien reikia iš šio rajono į karo tarnybą paimti 12 žmonių. Tai nėra daug. Bet ką daryti, jei kaimai tušti?.. Vidutinis rodiklis – trys ar keturi žmonės. Kartais – nė vieno, – priduria jis. – Tai ne toks planas, kaip kad matome vaizdo įrašuose, kas vyksta, pavyzdžiui, Dnipre, kur žmonės įgrūdami į mikroautobusą ir tik tada, jau būdami viduje, sužino, kas parašyta jų dokumentuose. Aš nepritariu tokiam savivaliavimui.“
Remiantis jo turimais statistiniais duomenimis, karinės medicinos komisijos šiuo metu didžiąją dalį mobilizuotų asmenų (65–70 proc.) pripažįsta tinkamais tarnybai užnugario daliniuose. Dažniausiai tai yra 35–50 metų amžiaus vyrai. Jaunesni asmenys pripažįstami visiškai tinkamais tarnybai.
„Žmonės turintys širdies problemų, vienas rekrūtas turėjo rankoje metalinę plokštelę – jie yra laikomi visiškai sveikais“, – kalbėdamas apie žmones, kuriuos teritoriniai šauktinių centrai kartais atsiunčia į mokymus, sako 190-ojo bepiločių sistemų pajėgų Mokymo centro vyresnysis instruktorius Vladyslavas Tulisovas.
Pradinio karinio rengimo etape tokių asmenų atsisakyti negalima – pakartotinai karinei medicinos komisijai jie siunčiami tik po to, kai patenka į brigadą.
„Mes siunčiame į brigadas tokius žmones, kokius gauname. Negalime jų pasilikti sau, tiesa? Kas bebūtų, su tais, kuriuos mums atsiunčia teritoriniai šauktinių centrai, dirbame 50 dienų, o tada išsiunčiame juos į kovines brigadas. Ten jų taip pat negalima atsisakyti, jei iš aukštesnės vadovybės gaunamas įsakymas siųsti tokius karius į tokią ir tokią brigadą, – aiškina V. Tulisovas. – Turime teisę nepriimti žmogaus, jei jis yra visiškai neįgalus. Tačiau taip nutinka retai. Buvo atvejis, kai atvedė žmogų su ramentais. Mes jo nepriėmėme.“
Instruktoriui kyla klausimų dėl teritorinių šauktinių centrų ir karinių medicinos komisijų veiklos. Jo teigimu, daugiau nei pusė mobilizuotųjų šiuo metu yra riboto fizinio pasirengimo.
Prieš metus buvo pradėta karinių medicinos komisijų skaitmeninė reforma. Tačiau gydytojų veikla nėra veiksmingai prižiūrima. Žmonės, sergantys sunkiomis ligomis, patenka į kovinius dalinius, o Sveikatos apsaugos ministerija nefiksuoja, kiek tokių asmenų pripažįstama tinkamais karo tarnybai, – tokios išvados pateiktos Žiniasklaidos iniciatyvos dėl žmogaus teisių atliktame tyrime. „Hromadske“ nusiuntė užklausą Sveikatos apsaugos ministerijai dėl karinių medicinos komisijų reformos rezultatų, tačiau iki straipsnio paskelbimo dienos atsakymo nesulaukė.
Kokius pokyčius planuoja Gynybos ministerija
Gynybos ministerija tikina, kad karinės medicinos patikros tvarka palaipsniui keičiasi. Vyksta skaitmeninimas, tobulinamos apžiūrų taisyklės.
„Šiuo metu aktyviai dirbama: analizuojamos klaidos ir nesusipratimai, kilę karinėms medicinos komisijoms atliekant mobilizuotųjų apžiūras teritoriniuose šauktinių centruose, bei rengiamas sisteminis sprendimas, padėsiantis ištaisyti padarytas klaidas ir užkirsti kelią jų pasikartojimui ateityje“, – teigiama „Hromadske“ atsiųstame Gynybos ministerijos atsakyme.
Jame taip pat teigiama, kad karinė medicinos komisija vertina tik tinkamumą tarnybai, todėl, jei nėra skundų ir medicininių dokumentų apie ligas, komisija gali apsiriboti pagrindiniais tyrimais ir bendros gydytojų apžiūros rezultatais. Jei komisijos išvadoje neatsižvelgiama į tikrąją sveikatos būklę, ją galima apskųsti ikiteismine tvarka (regioninėje arba centrinėje karinėje medicinos komisijoje) arba kreipiantis tiesiai į teismą.
Ginkluotųjų pajėgų medicinos tarnyba nerenka statistinių duomenų, rodančių, kaip dažnai karinių medicinos komisijų išvados yra apskundžiamos, tačiau tikina, kad siekiant pagerinti medicininių apžiūrų kokybę, atliekami patikrinimai. Be to, buvo sudarytos karinių medicinos komisijų veiklos kontrolės grupės.
„2025 m. buvo atlikta 318 karinių medicinos komisijų veiklos patikrinimų teritoriniuose šauktinių centruose. Remiantis šio tyrimo rezultatais, ypač atsižvelgiant į minėtų patikrinimų išvadas, buvo perrinkti (pakeisti) daugiau nei 130 karinių medicinos komisijų vadovai“, – rašoma ministerijos komentare.
Ministerija taip pat išdėstė priemones, skirtas mobilizacijos rezervo kokybei gerinti bei atrankos, medicininės priežiūros ir mokymo procesams tobulinti. Jos apima:
- efektyvesnį keitimąsi duomenimis tarp „Oberih“ sistemos, Nacionalinės policijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenų bazių, siekiant užtikrinti greitą patikrinimą kontrolės punktuose;
- visapusišką elektroninės paskyros valdymą programėlėje „Reserv+“, leidžiantį atnaujinti kontaktinius duomenis ir gyvenamąją vietą nesilankant teritoriniame šauktinių centre;
- prieigos prie civilinėse sveikatos priežiūros įstaigose saugomų pacientų skaitmeninių medicininių istorijų suteikimą karinės medicinos komisijos gydytojams;
- perėjimą nuo masinio šaukimo prie profesinio atrankos principo, kad teritoriniai šauktinių centrai, atsižvelgdami į gynybos dalinių poreikius, teiktų pirmenybę tokiems specialistams, kaip vairuotojai, ryšininkai, medikai ir IT ekspertai;
- registrų integravimą, siekiant „Oberih“ sistemoje pateikti informaciją apie šauktinio civilinę profesiją, išsilavinimą ir faktinę sveikatos būklę;
- aiškaus koordinavimo tarp teritorinių šauktinių centrų, policijos ir karinio vadovavimo institucijų užtikrinimą.
„Tai yra būtina siekiant įdiegti tikslinę šauktinių informavimo sistemą, kuri padidins mobilizacijos priemonių veiksmingumą ir sumažins socialinę įtampą“, – teigia Gynybos ministerija.
