Kauno mero šeimos restoranus valdančios grupės vadovas šią savaitę davė įsimintiną interviu LRT portalui. Davė interviu po to, kai su verslą Rusijoje tebeturinčio Kauno mero šeimai priklausančiais restoranais nustojo bendradarbiauti maisto pristatymo platformos „Wolt“ ir „Bolt“. Ta proga Gediminas Balnis pasakė keletą įdomesnių dalykų.
Pirmiausia universitetą baigęs žmogus paaiškino, kad „nors įmonę valdančios bendrovės akcininkas yra Visvaldas Matijošaitis, tai nėra susiję su tais verslais, kurie veikė Rusijoje“. Iš tikro, ne „veikė“, o „tebeveikia“, ir tai nėra smulkus apsirikimas ar korektūros klaida. Jei tie verslai Rusijoje būtų praeitis, bendradarbiavimo su kitais Matijošaičių verslais vargu ar taip kas nors baidytųsi. Visų antra, reikia paieškoti ypatingo kvailio, kuriam galėtum pasakoti, kad bendras akcininkas esą niekaip nesieja jo įmonių ir jo pelnų, nes tie pelnai gaunami skirtingose valstybėse. Čia kaip sakyti, kad vieno tėvo sūnūs niekaip nėra tarpusavy susiję.
Antra, Gediminas Balnis klausė, kas turi teisę priimti sprendimus nutraukti savo įmonių bendradarbiavimą su įmonėmis, kurių savininkas neatsisako verslo Rusijoje. Universitetą baigusiam žmogui turėtų būti aišku – tokį sprendimą gali priimti absoliučiai bet kas, kam rūpi, kaip jis atrodo savo klientų akyse, ir kam nėra priimtina būti bendrininku žmogaus, kuris per Rusijos sukeltą karą finansuoja Rusijos karo pramonę.
Jei tie verslai Rusijoje būtų praeitis, bendradarbiavimo su kitais Matijošaičių verslais vargu ar taip kas nors baidytųsi.
Ir dar paklausė Gediminas Balnis. „Kodėl jie skriaudžia mano ukrainiečius“. Ir pakvietė pažvelgti į jų akis. Nes jis įdarbinęs apie pusantro šimto ukrainiečių. Iš tų, į Lietuvą nuo Rusijos sukelto karo pabėgusių, daugiau kaip keturiasdešimties tūkstančių. Iš viso namus, darbus ir Ukrainą palikti turėjo daugiau kaip keturi milijonai. Daugiau, negu yra žmonių per visą Lietuvą.
Kaip pastebėjo savanorius aiškinamosioms akcijoms prie Kauno mero šeimos restoranų subūręs Olegas Šurajevas – pagal šią logiką, Putinas turėtų Kremliuje įdarbinti namų, darbų ir viso kito netekusius ukrainiečius ir aiškinti, kaip jis jiems padeda, nes nėra baisiai lengva pabaigti ilgai planuotą karą, kuris taip nesėkmingai Maskvai einasi.
Tokiems, kaip Gediminas Balnis, reiktų pažvelgti į akis mamos, kuri nė už ką nesutinka paleisti savo šešiamečio rankos. Saugioje jiems abiem su berniuku valstybėje, saugiame Vilniaus mieste ir būryje karo pabėgėlių vaikams atsidavusių savanorių. Gal jam net kiltų klausimas, ką šitokio baisaus toji jauna mama patyrė Ukrainoje. Ir kaip prie šito yra prisidėjęs jo valdomų restoranų savininko, politiko, nes Kauno mero, kitas verslas.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
