Karas Ukrainoje apnuogina tiek žmonių, tiek institucijų pasirinkimus. Labai nustebino tai, kad praėjusią savaitę Maskvoje apsilankė Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto vadovas Peteris Maureris ir susitiko su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu.
Šio susitikimo rezultatas – sutarta įrengti pabėgėlių centrą ukrainiečiams Rusijoje. Labai keistas sprendimas, žinant, jog ukrainiečiai visiškai nenori keliauti į Rusiją. Dalis Mariupolio gyventojų buvo prievarta perkelti į Rusiją. Vėliau jie buvo išsiųsti į Tolimuosius Rytus. Tai panašu į tremtį, o ne į realią humanitarinę pagalbą.
Ukrainiečiai Raudonąjį Kryžių apkaltino tuo, kad jis prisidėjo prie prievartinio ukrainiečių iškeldinimo į Rusiją. Pati organizacija tai paneigė, aiškindama, kad svarbu užmegzti ryšį su abiem konflikto pusėmis. Tačiau iškyla klausimas, kodėl tuomet Raudonojo Kryžiaus vadovas nenuvyko ir į Kyjivą? Ar nėra taip, kad įrengta šios organizacijos stovykla bus tik priedanga iškelti ukrainiečius iš okupuotų teritorijų? Juk rusai puikiai supranta, kad okupuotose teritorijose gyvenantys žmonės priešinsis. O juos išvarius ir apgyvendinus plačiuose Sibiro toliuose, problema išnyks.
Matant tokią situaciją, iškyla klausimas: kokią slaptą įtaką Rusija turi Raudonojo Kryžiaus organizacijoje, kad ji taip elgiasi?
Visi kalba apie tai, kiek daug Europa sumoka Rusijai už dujas ir naftą. Iš tų pinigų yra ginkluojama Rusijos armija. Tačiau dalis tų pinigų lieka Europoje. Dalis tų pinigų atitenka įvairioms nevyriausybinėmis organizacijoms. Tai ir vadinam „minkštąja Rusijos galia“.
Kaip Rusijos įtakos agentai yra giliai įsiskverbę į įvairias europines struktūras? Ar Europos valstybės turi stiprybės nuo jų apsivalyti?
Daug kalbama apie tai, kad Londonas tapo Londongradu, kuriame rusų oligarchai elgiasi kaip savo kieme. Kodėl? Todėl, kad reiškė didelius pinigus. Ir niekas ilgą laiką nelabai domėjosi tų pinigų kilme. Tik Rusijai užpuolus Ukrainą iškilo klausimas, iš kur Lavrovo dukra turėjo pinigų nusipirkti butą, kainuojantį kelis milijonus svarų sterlingų. Ar toks klausimas buvo labai sudėtingas, kad niekas iki karo apie tai nesusiprotėjo paklausti?
Rusija šiam karui Ukrainoje ilgai ruošėsi. Ukrainiečiai skelbia, jog buvo skirta 5 milijardai dolerių tam, kad Ukrainoje būtų sukurta „penktoji kolona“. Ne tiek svarbu, ar tai tiksli suma, ar ne, bet faktas yra tas, kad Rusija tikrai kūrė savo agentų tinklą. Ir būtų labai naivu galvoti, jog ji to nedarė Europoje. Juk puikiai suprato, kad pradėjus karą Ukrainoje, jai reikės advokatų. Štai ir iškyla klausimas: kaip Rusijos įtakos agentai yra giliai įsiskverbę į įvairias europines struktūras? Ar Europos valstybės turi stiprybės nuo jų apsivalyti? Tai mūsų ateities klausimas.
Įvairūs išbandymai dar tik prieš akis. Štai jau ir socialiniuose tinkluose pasirodė žinutės, kuriomis bandoma demonizuoti ukrainiečių pabėgėlius. Jų tikslas – mažinti lietuvių paramą. Ir akivaizdu, kad tie, kurie platina tokias žinutes, tikrai tai daro ne iš geros valios. Tad iš mūsų reikės daug sąmoningumo.
Įvairių informacinių atakų dar bus daug. Šis karas, deja, tęsis dar ilgai. Ir svarbiausias Rusijos tikslas bus priešinti tiek įvairias valstybes vieną su kita, tiek priešinti įvairias visuomenės grupes. Rusijai gali pasisekti, jei Vakarai neišliks vieningi, jei jų visuomenės bus plėšomos įvairiausių konfliktų.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
