Nuomonės

2021.09.20 10:17

Linas Kojala. Europos lyderiai – tarp ambicijų ir praktikos

Linas Kojala, politologas2021.09.20 10:17

Kokia Europos Sąjungos padėtis šiandien ir ko tikėtis ateityje? Atsakymą į šiuos fundamentalius klausimus turi pateikti metinis Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen pranešimas, kurį išgirdome prieš kelias dienas.


Pats tokios kalbos formatas yra ypatingas. Jis iš esmės atkartoja tai, ką kasmet daro Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentai, Kongrese kasmet įvertindami savo valstybės būklę. Tiesa, netrūksta svarbių skirtumų. Juk Europos Komisijos vadovė nėra tradicinė valstybės prezidentė; jai tenka dalytis įtaka su valstybėmis narėmis. O ir Europos Parlamentas, priešingai nei amerikiečių Kongresas, nėra pagrindinis įstatymų leidėjas.

Suprantant šią specifiką, Komisijos pirmininkei kalboje pavyko atrasti balansą tarp ambicijų ir realybės. Iš politikų visuomet tikimasi vizijos ir ilgalaikės perspektyvos, tačiau ne mažiau svarbu, jog siūlymai būtų pamatuoti ir įgyvendinami.

Europos politiniame lygmenyje, deja, neretai girdime skambias idėjas, tačiau ne planą joms realizuoti. Pavyzdžiui, prieš keletą metų pagreitį įgavo svarstymai apie Europos kariuomenės kūrimą. Tai skambėjo paradoksaliai, mat Europos Sąjunga dar tik bando kurti bendrą užsienio politiką, o kariuomenė galėtų būti baigtinis – ir vis dar labai tolimas – to rezultatas. Be to, narės nedemonstruoja noro atsisakyti privilegijos savarankiškai nuspręsti, kur ir kada turi būti naudojama karinė jėga.

Tokie ryškūs Europos lyderių svarstymai šiek tiek iškreipė viešas diskusijas. Stebintiesiems iš šono galėjo susidaryti įspūdis, jog Europos Sąjunga yra ant federacinės valstybės kūrimo slenksčio. Juk kariuomenė būtų to simbolis. Visgi realybė kiek kitokia, mat viršnacionalinės kompetencijos iki šiol tebėra ribotos ir pirmiausiai apibrėžia ekonomines ir prekybos, o ne saugumo sritis.

Von der Leyen pasirinko kitą kelią. Vietoje nerealistiškų tikslų ji kalbėjo apie kryptingą progresą. Pavyzdžiui, saugumo politikoje būtina kurti mechanizmus, kurie valstybėms leistų geriau keistis žvalgybine informacija. Tai aktualu ne tik geopolitiniame kontekste, bet ir siekiant užkardyti teroro aktus.

Reikšminga ir tai, jog Europos Sąjunga šioje srityje gilina bendradarbiavimą su NATO. Kitaip tariant, nekalbama apie bereikalingą atsakomybių dubliavimąsi ar juo labiau Jungtinių Valstijų „išstūmimą“ iš Europos, o veikiau išteklių ir informacijos sutelkimą. Jei valstybės narės parodys politinę valią, kurios kol kas trūko, atsivers galimybė siūlyti ir ambicingesnius projektus.

Tai turi prasmę, mat įpareigoja šalis nares permąstyti nacionalines pozicijas. Papildomos motyvacijos turėtų atsirasti ir Lietuvos sprendimų priėmėjams, mat mūsų saugumas yra neatsiejamas ne tik nuo NATO, bet ir Europos integracijos projekto ateities.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ

Taip pat skaitykite

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt