Po vienų riaušių prie parlamento tebegalvojant, ar jomis baigsis dar vienas taikus būti pažadėtas mitingas, geru tonu tapo sakyti, kad riaušės negerai, bet negerai negirdėti tų, kurie ten susirinko.
Vieno miestelio meras laikraštyje pasakoja – „ne visada įtikinti įmanoma, bet ir negalime savo sprendimais skaldyti visuomenės ar ignoruoti vieną iš jos grupių“.
Gaila, kad meras nepatikslino, kuri grupė yra ignoruojama. Jei ta, kuriai policija per kitas riaušes pažadėjo ašarines dujas su vakcina nuo kovido, tai merui reikėtų patikslinti, ir kaip su ja kalbėtis. Riaušininkai irgi yra visuomenės dalis, kurios ignoruoti veikiausiai nereikėtų, jei nori būti visiems vienodai geras ir tikiesi, kad visų balsus rinksi per rinkimus. Visus, nuo mero iki prezidento.
Bet taip nebūna. Kaip neišeina šnekėtis su tais, kurie į mitingą ateina su ultimatumu „atsistatydink ir sugrąžink man neva prarastą valstybę“. Kažin, ką reikėtų šnekėtis Vyriausybės vadovei ar bet kuriam ministrui su tais, kurie liepia atsistatydinti? Suderinti, nuo kurio pirmadienio reikalaujantiesiems būtų patogiau? Į kokios virvės kilpą kišti galvą ir ant kurio flagštoko reiktų tą virvę pasirišti?
O kaip šnekėtis mums visiems reikia su tais, kuriems vis dar neužtenka informacijos, kad kaukėse farmacininkai neveisia kirminų? Arba tais, kurie, vengdami gyvybes gelbėjančio skiepo, lygina save su žydais, varytais ir vežtais į mirtį be galimybės išgelbėti nuo jos bent kūdikius?
Nuo kada geras tonas yra puikuotis, kad neskaitai? Kas laikraščių, kas knygų. Nuo kada reikia jaustis kaltam dėl to, kad pats skaitai geras knygas, apeini kliedesių portalus, nes moki atsirinkti patikimą informaciją, kuri tau padeda susigaudyti, kas ir dėl ko vyksta pasaulyje; dar sugebi sudėti į vieną vietą du faktus – kad Danijoje pasiskiepiję apie keturi penktadaliai žmonių, o galimybių pasas ten įvestas balandį? Nuo kada yra geras tonas flirtuoti su riaušininkais dėl politinių ir savanaudiškų motyvų ir keikti pareigūnus, kurie saugo demokratinės valstybės parlamentą arba jos sienas nuo vienodai neteisėto įsibrovimo?
O kaip šnekėtis mums visiems reikia su tais, kuriems vis dar neužtenka informacijos, kad kaukėse farmacininkai neveisia kirminų? Arba tais, kurie, vengdami gyvybes gelbėjančio skiepo, lygina save su žydais, varytais ir vežtais į mirtį be galimybės išgelbėti nuo jos bent kūdikius?
Ir nuo kada valstybės gelbėtojais gali vadintis tie, kurie aukščiausiu lygiu remtų nelegalių akcijų pagirioms neišsisklaidžius platina pareiškimus, kad valstybė jos žmonėms būsianti sugrąžinta tik tada, jeigu bus paskelbti referendumai dėl Lietuvos narystės NATO ir Europos Sąjungoje. Narystės organizacijose, kurios nuo pat pirmos dienos yra patikimiausias skėtis nuo Caro Saulės Kremliuje.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
