Kultūros ministerija inicijuoja Konkursų į nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų bei koncertinių įstaigų vadovų pareigas tvarkos aprašo pakeitimą. Pagal naująją tvarką daugiau galių pasirenkant konkurso laimėtoją įgytų kultūros ministras arba savivaldybės meras.
Apie galimus pokyčius LRT KLASIKOS laidoje „Ryto allegro“ diskutavo kultūros viceministras Matas Drukteinis ir buvusi kultūros viceministrė Daina Smolskutė-Urbanavičienė.
– Viceministre, kodėl tokio tvarkos pokyčio reikia?
M. Drukteinis: Viena iš priežasčių, kodėl tvarka keičiama, yra STT antikorupcinio vertinimo išvados, į kurias privalome atsižvelgti. Aprašas turi būti keičiamas. Taip pat reaguojama į keleto paskutinių metų teisinius ginčus. Kandidatai į įstaigų vadovus ginčijosi dėl rezultatų, tad reikėjo skaidrinti tvarką ir aiškiau apibrėžti procesus, kad nekiltų klaidingų interpretacijų.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- M. Drukteinio teigimu, viena iš priežasčių, kodėl tvarka keičiama, yra STT antikorupcinio vertinimo išvados.
- D. Smolskutė-Urbanavičienė kelia klausimą, kodėl nepakanka ekspertinio komisijos vertinimo ir kokią problemą toks pakeitimas turėtų spręsti.
- M. Drukteinis pabrėžia, kad „ne tik komisija, bet ir ministras yra kompetentingas“.
- Pagal tvarkos pakeitimą, ministras arba meras rinktųsi vadovą iš dviejų komisijos atrinktų kandidatų.
- Kol kas galimi pokyčiai galiotų tik teatrams ir koncertinėms įstaigoms.
– STT vertinimu, nuostatos, pagal kurias komisijos narių dauguma formuojama iš konkurso organizatoriui tiesiogiai ar netiesiogiai pavaldžių valstybės tarnautojų, gali nulemti neskaidrius komisijos sprendimus. Šis STT punktas nėra įgyvendintas.
M. Drukteinis: Šią pastabą reikia matyti šiek tiek plačiau. Nepriklausomų profesionalių scenos meno vertintojų dalyvavimo proporcija ir mechanizmas nėra apibrėžti. Šiuo atveju mes aiškiai apibrėžėme, kad nepriklausomų ekspertų turėtų būti ne mažiau kaip trečdalis. Iš dalies pritariame STT išvadai, bet laikomės pozicijos, kad sprendimo svertas turėtų priklausyti įstaigai, kuri atlieka steigėjos funkciją valstybėje.
– Kodėl išvados paisoma tik iš dalies? Didesni sprendimo svertai yra konkurso organizatoriaus, o ne nepriklausomų atstovų pusėje.
M. Drukteinis: Taip. Svarbu pabrėžti, kad iki šiol galiojusioje tvarkoje buvo numatyta, jog ne mažiau nei pusę narių sudaro valstybės tarnautojai, o tai galėjo būti ir 100 procentų. Mes bent jau įtvirtiname aiškią trečdalio kvotą, kuri yra aiškiai apibrėžta nepriklausomiems ekspertams. STT išsakė, kad kvalifikaciniai reikalavimai komisijai nėra apibrėžti, o šiame naujame pakeitime mes apibrėžiame, kokias kvalifikacijas privalo turėti komisija. Tai negali būti paprasti nariai, jie privalo turėti žinių.
Taip pat didinamas pereinamasis balas, kad būtų išrenkamas tik aukštos kvalifikacijos kandidatas. Žiūrint plačiau, tikslas išrinkti patį geriausią kandidatą yra užtikrinamas.
– Daina, kaip jūs vertinate naujos tvarkos pasiūlymus?
D. Smolskutė-Urbanavičienė: Šis nutarimas buvo tobulinamas tuo metu, kai buvau viceministrė ir kuravau šį procesą. Visi viceministro M. Drukteinio minėti patobulinimai yra padaryti mūsų. Mane stebina jo vienintelis naujas pakeitimas, kuris keičia konkurso logiką. Šiuos tobulinimus mes jau buvome pateikę Vyriausybei, tik jie nebuvo laiku priimti.
– Po STT išvadų, kurias gavote 2023 metais, jūs patobulinote tvarką, ji buvo teikta Vyriausybei, tačiau nepriimta, o dabar ta tvarka grįžo į šios Vyriausybės kabinetus ir atsirado naujas punktas?
D. Smolskutė-Urbanavičienė: Tvarka buvo patobulinta 2024 metais. Mes atsižvelgėme į STT pastabas, į kritiką dėl komisijos nešališkumo, kompetencijos ir atsparumo interesų konfliktams. Buvo patikslinta nušalinimo tvarka, sugriežtintos komisijos darbo taisyklės, kompetenciniai reikalavimai nariams ir kiti dalykai.
Todėl man pagrįstai kyla klausimas, ar Kultūros ministerija šį pasiūlymą išvis derino su STT? Einama priešinga kryptimi. Politinis sprendimas ne mažinamas, o didinamas. Kaip žmogus, kuris nėra dalyvavęs komisijos darbe, neskaitęs programų, nestebėjęs kandidatų įsakymų ir nedalyvavęs vertinimo procese, galės priimti motyvuotą sprendimą, kuris kandidatas yra tinkamiausias? Kodėl pakeitimas išvis reikalingas? Kodėl nepakanka ekspertinio komisijos vertinimo? Kokią problemą šis pakeitimas išspręs?
– Sudaroma ekspertų komisija, kuri išrenka geriausius, bet jų sprendimu abejojama ir sakoma: „Palaukite, meras arba kultūros ministras žino geriau.“ Koks yra sprendimo priėmimo mechanizmas?
M. Drukteinis: Tai ne prievolė, o tik galimybė vadovui pasirinkti vieną iš dviejų kandidatų. Vadovas, matydamas visus argumentus bei komisijos sprendimą, visada gali pasirinkti pirmąjį kandidatą ir tikriausiai problemų nekils.
– Ar nenutiks taip, kad komisijos nariai bus kompetentingesni nuspręsti, kas vadovauja kultūros organizacijai, nei kultūros ministras?
M. Drukteinis: Komisija atrenka pačius vertingiausius kandidatus. Kartelė pakelta nuo 6 iki 7 balų, ir tai yra gana stiprus pokytis, kuris reiškia, kad kandidatai jau yra verti. Ne tik komisija, bet ir ministras yra kompetentingas.
– Kokiais kriterijais vadovausis ministras priimdamas sprendimą?
M. Drukteinis: Yra balai, kriterijai, kuriais vadovaujamės rinkdami vadovą. Konkurso organizatorius priims sprendimą remdamasis tais pačiais kriterijais. Nereikia manyti, kad sprendimai priimami be jokios argumentacijos ir motyvacijos. Tiek merai, tiek kultūros ministrai yra suinteresuoti kuo efektyvesne kultūros įstaigų veikla.
– Ar tokie tvarkos pokyčiai, jūsų manymu, turėtų galioti ir kitoms kultūros įstaigoms?
M. Drukteinis: Šiandien mes kalbame tik apie teatrus ir koncertines įstaigas. Apie kitas sritis pakomentuoti negaliu.
Viso pokalbio klausykitės LRT KLASIKOS laidos „Ryto allegro“ įraše.
Parengė Rugilė Ulytė.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
