Nuomonės

2021.01.18 15:58

Egidijus Aleksandravičius. Mįslių mįslė(I): Dvipusės tėkmės upė

Egidijus Aleksandravičius, Vytauto Didžiojo universitetas, Academia cum laude, LRT.lt2021.01.18 15:58

Pradėsiu nuo perspėjimo, kad nepuolu į gamtos ir geografijos vandenis. Komentaras ne apie upes, panašias į Temzę, kurios pakrantėse, anot URM senai užsisakytos statistikos, apsigyveno didžiausia užsienio lietuvių kolonija. Ši antra po Nemuno lietuvių upė dėl Atlanto potvynių dalį paros teka į vieną pusę, dalį – į kitą.

Samprotauju, ar gali nutikti taip, kad vienu metu ir tuo pačiu metu vanduo sroventų ir vieną, ir kitą pusę. Taip, regis, darosi dabartinėje mūsų sąmonėje ir ją kažkiek atliepiančioje (ar drožiančioje) žiniasklaidoje.

Šios įžvalgos branduolys yra šviežias naujametinis įspūdis, kad sulig skiepais nuo kovido Lietuvos viešumon vienu metu prapliupo du skirtingi žinių ir nuomonių srautai. Vienas – skiepų propaganda, primityvios agitacijos paveikslėliai, riboto komunikatorių išradingumo kūrinėliai, transliuojami visais valdomais ir nevaldomais kanalais vardan visuotinės sveikatos ir pandemijos įveikimo. Šiame sraute plūkaujantys vienos ir kitos (ketvirtosios) valdžios valdininkai daro viską, kad įveiktų antivakserių skepticizmą, paneigtų nesąmonių gausą, paruoštų liaudį tvarkingomis eilėmis susirikiuoti prie skiepijimo palatų. Čia nieko ypatingo, viskas lengvai atpažįstama ir suprantama.

Tačiau gana rimta mįslę protui iškelia paviršiun tuo pačiu metu suburbuliavęs priešpriešinis srautas. Desperatiškai skandalo ieškanti žiniasklaida ant bangos plukdo bloguosius pavyzdžius: kaip- it sovietinės nomenklatūros ir blato deficitinėms prekėms bei paslaugoms gauti – laikais skiepytis besiveržiantys ima lipti vienas per kitą. Kur šilališkė konservatorė saviškiams nusuko penktąją ar šeštąją dalį nuo vakcinos buteliuko, kur socialdemokratas prie ligoninės vairo kažką be eilės įterpė.

Pastebėjote, kad be eilės geram tikslui galėjo būti paskiepyti tik visuomenei žinomi žmonės, nes tai darytina geros komunikacijos labui? Jie – paskiepytos garsenybės – yra būtinas pavyzdys tiems, kurie pasiduoda Kepenio antivakserių įtikinėjimams, gandų gandams ir visoms sąmokslo teorijoms. Tai ar reikia skatinti skiepytis, ar reikia stabdyti prie skiepų besiveržiančias minias, kad nesutryptų vienos kitos dešimties Lietuvos gyventojų? Viešojoje erdvėje vietoje vienareikšmių atsakymų stebime kažką kita.

Taigi, vienu ir tuo pačiu metu į vieną pusę teka valdiškas rūpestis lietuvių sveikata ir raginimas atmestus abejones eiti skiepytis. Prisipažįstu, šiai srovei aš priklausau su visu ligų lapu ir rizikingais asmeniniais bruožais. Į kitą pusę teka varžybų ir eiliškumo isterijos srovė. Pasimeti, žmogus, dairydamasis – kaip rusų laikais – į eilės galą ir net mintyse teiraudamasis: ką duoda? Tad kaip čia nutinka, kad vieni puola vienon pusėn, o kiti kiton, nerasdami laiko, o ir bent vieno ramaus žiniasklaidos lapo ar ekrano, kur kažkas iš vieno srauto sustotų, paduotų ranką kiton pusėn bėgančiam ir pasakytų: Klausyk, brolau (arba- sese), ar neprimenam sau sovietų laikų anekdoto, kurį vienas komentatorius viešai kartoja. „Yra tik dvi problemos, kurios kamuoja rusų moterį – kaip gauti ką nors užkrimsti ir kaip sulieknėti“.

Žinoma, pageltusios viešosios erdvės regimybė gali klaidinti. Žinoma, žiniasklaida didžia dalimi yra skandinama vieniems ar kitiems valdžios ešelonams tarnaujančių komunikatorių žodžiuose. (Kiek jų ten, prezidentūroje?) O jei nėra kam susimąstyti, kiek jie savo kontorose vieni su kitais ir dar su sveiku protu komunikuoja? O iš kur dar atsikapstyti informacijos tarp keturių sienų atokiai uždarytiems? Rimtas reikalas. Tačiau rimtesne mįsle laikyčiau bendrą masinės sąmonės būklę. Tarkim, vienu ir tuo pačiu metu ne be pagrindo visomis valdžiomis nepasitikinčiųjų būryje vieni nepaliauja aiškinti apie korona-virusą, neva, sukurtą pareguliuoti planetos žmonių skaičių, arba bent jau siekiant geopolitinių tikslų, o kiti garsiai aiškina, kad virusas apskritai yra pramanas, jo nėra, o visokie draudimai – tai tik gilios valdžios galių didinimo priemonė. Ir abi tėkmės jaučiasi bendroje vagoje. Tuos pačius riešutus kremtantys.

Koks tokio komentaro moralas? Net ir tokiuose vandenyse nepaliaukime stebėti ir bandyti savo galva suprasti. Net tada, kai niekas nesiūlo aiškaus atsakymo. Gali būti, kad aiškiau nebebus. Ir nesigrūskim eilėse.

Populiariausi