Inovacijų agentūrai pirmadienį pradėjo vadovauti Monika Paulė.
Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas tikisi, kad nauja vadovė padės spartinti ekonomikos transformaciją, šalies konkurencingumą, auginti inovacijų plėtrą.
„Inovacijų agentūros vadovė Monika Paulė turi ilgametę tarptautinio verslo, organizacijų vystymo bei valdymo patirtį, puikiai supranta tiek verslo, tiek valstybės poreikius ir geba telkti partnerystes, reikalingas Lietuvos ekonomikos proveržiui“, – pranešime sakė E. Grikšas.
„Inovacijos turi tapti vienu svarbiausių Lietuvos konkurencingumo ir produktyvumo augimo variklių. Įgyvendindama šį tikslą, Inovacijų agentūra sieks būti pagrindiniu pokyčių katalizatoriumi, įgalinančiu Lietuvos inovacijų ekosistemą tapti lydere ne tik Europoje, bet ir globaliu mastu“, – pranešime sakė M. Paulė.
Iki šiol M. Paulė buvo Lietuvos mokslo tarybos valdybos narė, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentė ir Inovacijų bei švietimo komitetų pirmininkė, asociacijos „LithuaniaBIO“ viceprezidentė.
Ji taip pat dirbo Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro tarybos nare, laisvai samdoma pranešėja ir lektore. M. Paulė yra įgyvendinusi tarptautinius gyvybės mokslų projektus, vadovavusi biotechnologijų įmonei „Caszyme“, dalyvavusi įvairių organizacijų strateginiame valdyme.
Anot E. Grikšo, patvirtinta ir Inovacijų agentūros strategija, kuri taps vienu svarbiausių įrankių įgyvendinant valstybės tikslus ir Lietuvos ekonomikai sukurs apie 5,5 mlrd. eurų vertės.
„Per artimiausius kelerius metus kilstelėsime Lietuvos ekonomiką į kitą brandos lygį, o tam, kad tai pasiektume, turime padidinti Lietuvos eksportą iki 50 mlrd. eurų“, – sakė E. Grikšas.
Anot jo, taip pat bus siekiama, kad investicijos į mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir inovacijas sudarytų 2,2 proc. BVP.
2026–2030 metų Inovacijų agentūros strategijoje išskiriami keturi pagrindiniai tikslai: inovacijų proveržis, eksporto transformacija, produktyvumo šuolis ir vertę kurianti organizacija.
Iki 2030 metų siekiama, kad verslo investicijos į MTEP pasiektų 1,3 proc. BVP, aukštos pridėtinės vertės produktai sudarytų 50 proc. lietuviškos kilmės eksporto, o Lietuvos įmonių produktyvumas priartėtų prie 90 proc. ES vidurkio.
