NATO Generalinis sekretorius šių metų balandžio 14 d. neeilinio nuotolinio užsienio reikalų ir gynybos ministrų susitikimo metu deklaravo, kad dabartinė karinė misija Afganistane „Tvirta parama“ pradeda užbaigimo etapą. Lietuvos Krašto apsaugos ministerija po minėto susitikimo patvirtino, kad sąjungininkai pradeda koordinuotą pajėgų atitraukimą nuo gegužės 1 d. ir iki rugsėjo 11 d visiškai išveda pajėgas iš Afganistano.
Šiais pareiškimais pradėtas pajėgų atsitraukimas iš Afganistano po beveik 20 metų trukusios tarptautinės karinės misijos.
Kokias vertingas pamokas išmokome su sąjungininkais dalyvaudami ilgalaikėje misijoje? Tam, kad aiškiai susidėliotume patirtis, pirmiausia prisiminkime chronologiją. Tai buvo ilgalaikis Lietuvos kariuomenės įsitraukimas, prisidėta įvairiais pajėgumais. Pirmieji Afganistane pasirodė tuometinio Specialiųjų operacijų junginio kariai. Nuo 2005 m. juos sekė Sausumos pajėgų padaliniai, ėmęsi atsakingos misijos – vadovauti Provincijos atkūrimo grupei. Papildomai, Lietuvos kariuomenės karininkai tarnavo sąjungininkų operacinėse vadavetėse, kur kaupė aktualią kovinių operacijų planavimo patirtį.
Nuo 2015 m. NATO performavus misiją pagal „Tvirtos paramos“ mandatą, Lietuvos kariuomenė išlaikė skiriamus pajėgumus pietinėse Afganistano provincijose, skyrė karininkus tarnybai į operacinio lygmens štabus. Oficialioji Lietuvos karinio įsitraukimo statistika, tikėtina dar bus pateikta. Šiuo metu, Alijansui pradedant pajėgų atitraukimą, Lietuvos kariuomenė Afganistano misijoje veikia pagal Lietuvos Respublikos Seimo suteiktą mandatą, apibrėžiantį galimybę dislokuoti iki 60 karių.
Lietuvos karinę patirtį Afganistane galima vertinti įvairiais pjūviais. Užduotims Afganistane skyrus ženklius žmogiškuosius resursus, kariuomenės ir visos valstybės išteklius, kyla poreikis apsvarstyti pasiektus rezultatus. Artimoje ateityje įvairūs vertinimai gali pasiekti ir platesnės auditorijos dėmesį. Ši apžvalga skiriama technologiniams pasiekimams, kurie pasitarnavo Lietuvos kariuomenei ilgalaikės misijos Afganistane metu. Svarbiausia tai, kad Afganistane įgytų technologijų įsisavinimo patirtys tampa vertingos ir šiandieniniame Lietuvos saugumo politikos kontekste.
Afganistano misijos metu Lietuvos kariai veikė išvien su sąjungininkais. Kariams, dalyvavusiems misijose, teko tiesiogiai patirti, kaip tokia veikla teigiamai veikė mūsų karinį mąstymą bei pakylėjo padalinių pasirengimą ir motyvaciją. Įsitraukimas į koalicijos operacijas skatino adaptuotis sprendimų procese, įrangos ir ginkluotės naudojime bei operacinių pajėgumų planavime. NATO sąjungininkų karinį bendradarbiavimą analizuojantys akademikai pažymi, kad Afganistano operacinė aplinka tapo stipriu karinės adaptacijos katalizatoriumi. Lietuvos kariuomenė šiame kontekste taip pat išlaikė teigiamos adaptacijos egzaminą. Misijos eigoje įsisavintos technologinės pamokos jau tapo šiuolaikinės kariuomenės veikimo kasdienybe. Galima paminėti keletą tai patvirtinančių reikšmingos adaptacijos pavyzdžių.
Technologinė adaptacija Afganistane pakylėjo individualų kario pasirengimą. Lietuvos kariuomenėje pradėtos plačiai taikyti naktinio matymo prietaisų teikiamos galimybės. Mūsų kariai tapo pasirengę vykdyti užduotis bet kuriuo paros metu. Be to, per pastaruosius kelerius metus vis platesnis šių prietaisų aprūpinimas kariuomenės padaliniams paskatino ieškoti veiksmingiausių technologinių sprendimų rinkoje.
Kitas dėmesio vertas technologinio įsisavinimo Afganistane pavyzdys – termovizinių sensorių panaudojimas. Su šios technologijos įsisavinimu sietinas glaudus kariuomenės atstovų ir lietuviškų įmonių bendradarbiavimas, plėtojant įvairaus tipo sensorius, testuojant jų pritaikomumą bei vykdant padalinių aprūpinimą naujausia įranga. Galima pasidžiaugti lietuviškais gamintojais, kurie plėtodami šias technologijas, sukūrė karinius standartus atitinkančią įrangą, radusią kelią į tarptautines eksporto rinkas.
Dar vienas reikšmingas technologinis postūmis, įgytas Afganistano veiksmų rajone – tai skaitmeninių valdymo sistemų integravimas kariuomenės poreikiams. Šiandieniniai manevro, aprūpinimo ir kovinės paramos koordinavimo skaitmeniniai instrumentai – tai sąveikoje su kitų vastybių pajėgomis pradėtų įsisavinti valdymo sistemų natūralaus pritaikomumo padarinys. Afganistano operacijose išbandytos skaitmeninės padalinių valdymo galimybės jau taikomos šiandieninėje Lietuvos saugumo aplinkoje. Tai dar viena tolimesnio bedradarbiavimo su technologijų sektoriumi niša, galinti pateikti ilgalaikių saugios skaitmeninės sąveikos sprendimų.
Karybos tendencijos sparčiai kinta. Vertinant Lietuvos istorines patirtis, derėtų skirti resursus tendencijų stebėjimui ir tikslingam karinių galimybių adaptavimui.
Galiausiai, būtina pabrėžti ir sudėtinių logistinių operacijų patirtį. Pajėgų greito sutelkimo ir išlaikymo reikalavimai skatino kuo veiksmingiau išnaudoti ilgo nuotolio gabenimus oro transportu. Afganistano aplinka patvirtino ankstesniąsias nuostatas, kad logistika – tai karinių operacijų „kraujotakos sistema“. Sudėtingų logistinių patirčių dėka kariuomenė įsisavino sąveikos su civiliniu transporto sektoriumi galimybes, stiprėjo tęstinio bendradarbiavimo poreikis.
Veikiant ilgalaikėje tarptautinėje misijoje Lietuvos kariuomenė augo plėtodama tam tikrus, Afganistano operacinei aplinkai aktualius karinius pajėgumus. Kova su improvizuotais sprogstamaisiais užtaisais, artimos oro paramos integravimas, psichologinio poveikio operacijos – tai keletas vertų paminėti pavyzdžių. Šių pajėgumų įsisavinimas, baigiantis Afganistano misijai, ir toliau skatins plėsti mūsų karių kompleksinio pasirengimo ribas.
Visai nesenai doc. dr. Deividas Šlekys, vertindamas Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų raidą po Afganistano misijos, kėlė taiklius klausimus: „Kas toliau? Kuris konfliktas ar ateities karybos forma bus labiau tapatinama su SOP veikla?“. Atsakymo į šiuos klausimus reikėtų ieškoti visos kariuomenės masteliu. Afganistane prasidėjęs technologinių galimybių įsisavinimas turi plėstis, įtraukiant įvairias patirtis bei kryptingo bendradarbiavimo formatus.
Taip pat skaitykite
Apibendrinant šį technologinio augimo karinėje srityje komentarą, reikia pabrėžti, kad pasirengimas kitiems konfliktams ar ateities karybos formoms, reikalauja nuolatinio kryptingo darbo. Afganistano misijoje pasiektas technologijų taikymo karyboje progresas turėtų būti plečiamas, pasitelkiant konstruktyvų dialogą su įvairiais ekspertais. Karybos tendencijos sparčiai kinta. Vertinant Lietuvos istorines patirtis, derėtų skirti resursus tendencijų stebėjimui ir tikslingam karinių galimybių adaptavimui. Šiame procese technologinių tendencijų numatymas ir jų galimybių analizė, pagrindžianti tikslingus kariuomenės poreikius – tai galima tolimesnio progreso, įgyto Afganistano misijoje, kryptis. Bendradarbiavimas su akademinio ir technologijų vystymo sektoriaus atstovais suteiktų papildomų ekspertinių gebėjimų, kurie tampa svarbūs šiuolaikinėje greitai kintančioje saugumo aplinkoje.
