Seimo Kultūros komitetas trečiadienį planuoja tvirtinti išvadą dėl Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pakeitimų.
Komitetui priėmus išvadą įstatymo pakeitimų projektas galės grįžti į svarstymo procedūrą Seimo salėje.
„Planas yra patvirtinti išvadas“, – BNS sakė Kultūros komiteto pirmininkas socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas.
LRT administracija ragina Seime svarstomą projektą iš esmės peržiūrėti, atlikti poveikio vertinimą ir užtikrinti atitikimą demokratiniams bei europiniams standartams.
K. Vilkausko teigimu, po komiteto peržiūros LRT įstatymo pataisos 95 proc. atliepia Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Venecijos komisijos pastabas.
K. Vilkausko teigimu, jeigu komitetas patvirtins išvadas, projektas Seimo salėje galės būti svarstomas kitą savaitę.
Tuo metu nacionalinio transliuotojo administracija antradienį išplatintame pranešime tvirtino, kad siūlomi pakeitimai LRT valdymą tik pablogintų ir sukomplikuotų. Anot jos, pridedamas dar vienas valdysenos sluoksnis – valdyba – „su nekorektiškai atskirtomis funkcijomis kelia grėsmę redakciniam nepriklausomumui“.
BNS rašė, kad surengęs dešimt posėdžių Kultūros komitetas praėjusį trečiadienį baigė nagrinėti pasiūlymus LRT įstatymo projektui.
K. Vilkausko teigimu, komiteto išvada užima apie 500 puslapių.
Iš viso projektui buvo registruota daugiau kaip pusantro šimto Seimo narių, apie 15 organizacijų, piliečių ir valstybės institucijų pasiūlymų, per 40 Seimo Teisės departamento pastabų.
Svarstydamas darbo grupės parengtas LRT įstatymo pataisas, Kultūros komitetas jas gerokai pakoregavo.
Naujai suformuluotas nacionalinio transliuotojo misijos apibrėžimas, pritarta naujo valdymo organo – valdybos – įsteigimui, palaikytas LRT tarybos narių skaičiaus didinimas nuo 12 iki 15, bet nepritarta siūlymui, kad savo narį į tarybą deleguotų Trišalė taryba, vietoj jos siūloma šią teisę nustatyti Nacionalinei nevyriausybinių organizacijų koalicijai.
Sutarta trumpinti tarybos narių kadenciją nuo šešerių iki ketverių metų, nustatyti konkrečius kompetencijos ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimus kandidatams į tarybos narius, įpareigoti atsakingas institucijas ir organizacijas surengti jų atranką.
Komitetas taip pat pritarė LRT tarybos biuro įsteigimui.
Kultūros komiteto nariai bendru sutarimu atmetė darbo grupės norą apriboti kitų žiniasklaidos priemonių atstovų dalyvavimą kuriant LRT turinį. Jie siūlo palikti galioti dabartinę įstatymo nuostatą, nes, kaip paaiškino LRT administracijos atstovai, ji yra techninio pobūdžio, skirta užkirsti kelią, kad nacionaliniam transliuotojui skirtais dažniais naudotųsi kitos stotys.
Sutarta, kad redakcinės politikos gaires tvirtins radijo ir televizijos naujienų vadovai bei interneto portalo vyriausiasis redaktorius.
Valdančiųjų balsais nutarta nekeisti darbo grupės pasiūlytų LRT įstatymo pataisų įsigaliojimo terminų. Tai reiškia, kad dabartinė nacionalinio transliuotojo direktorė galėtų būti atleista pagal naują tvarką.
Būtent šią nuostatą yra sukritikavusi Venecijos komisija. Teikdama savo pastabas dar gruodžio mėnesį Seimo svarstytam LRT įstatymo pakeitimo projektui komisija nurodė, kad pataisos, keičiančios nacionalinio transliuotojo vadovo atleidimo tvarką, gali būti taikomos tik būsimiems vadovams.
Po korekcijų išliko parlamentinės darbo grupės suformuluotas siūlymas, kad LRT vadovui atleisti nepasibaigus kadencijai būtų reikalingi du trečdaliai balsų transliuotojo taryboje – tiek pat, kiek yra dabar. Vis dėlto siūloma koreguoti generalinio direktoriaus atleidimo pagrindus ir leisti tarybai apsispręsti, ar dėl to balsuoti slaptame, ar atvirame balsavime. Šiuo metu galiojančiame įstatyme numatytas tik atviras balsavimas.
LRT įstatymo pataisų svarstymas yra sulaukęs dalies žurnalistų ir visuomenės protestų.
