Mūsų visuomenėje stipriai įsišaknijusi nuostata, kad abortas daro žalą moters sveikatai. Šiuo požiūriu remiasi ir 1994 m. sveikatos ministro įsakymas dėl nėštumo nutraukimo operacijos atlikimo tvarkos, kuriame numatyta kad „moteriai būtina paaiškinti apie nėštumo nutraukimo žalą moters sveikatai, fizinę ir moralinę žalą abiem sutuoktiniams“ (1).
Nenumatyta pateikti visapusišką informaciją apie nėštumo nutraukimo procedūrą ar suteikti moteriai draugišką erdvę, kurioje ji, esant poreikiui, galėtų tyrinėti galimus pasirinkimus ir jų poveikį savo gyvenimui. Ne, tik paaiškinti, kokia nėštumo nutraukimo žala. Kitais žodžiais tariant, moterį reikia perspėti, pamokyti, apsaugoti. Apie žalą moteriai turi paaiškinti procedūrą atliekantis medikas. Kuo remiantis teigiama, kad nėštumo nutraukimas daro žalą moteriai? Ką rodo naujausi tyrimai?
Dažniausios abortų priežastys
Siekiant geriau suprasti neplanuotai pastojusių moterų poreikius, pirmiausia norėtųsi trumpai aptarti priežastis, dėl kurių dažniausiai nutraukiamas nėštumas. Moterys nutraukia nėštumą dėl pačių įvairiausių priežasčių. Vienas didžiausių ir įdomiausių tyrimų šia tema atliktas Kalifornijos universiteto, JAV. Tyrime, trukusiame penkerius metus (2007–2012), dalyvavo beveik tūkstantis (n = 954) neplanuotai pastojusių ir nėštumą norinčių nutraukti moterų iš 21 valstijos. Per 5-erius metus buvo atlikta daugiau kaip 800 interviu, tyrimą vykdė ir duomenis analizavo 40-ies mokslininkų komanda.
Tyrimas atskleidė, kad 40 proc. moterų nėštumą nutraukė dėl finansinių priežasčių, 36 proc. nurodė, kad tai buvo netinkamas laikas kūdikiui gimti, net 31 proc. moterų nutraukė nėštumą dėl priežasčių, susijusių su santykiais su partneriu (nestabilūs santykiai, priklausomybės, nusikalstamas elgesys, smurtas šeimoje). Panašus procentas moterų (29 proc.) abortui ryžosi norėdamos pasirūpinti jau turimo ar turimų vaikų poreikiais ir gerove. 20 proc. moterų nėštumas kirtosi su ateities tikslais, 12 proc. moterų nėštumą nusprendė nutraukti dėl sveikatos problemų, 7 proc. jautėsi nepakankamai subrendusios motinystei. Svarbu pabrėžti, kad moterys, dalyvavusios tyrime, dažniausiai nurodydavo ne vieną priežastį. Pvz., tik 6 proc. moterų finansines priežastis nurodė kaip vienintelę aborto priežastį (2).
Moters sprendimas pasidaryti abortą nėra neapgalvotas, skubotas ar nepagrįstas, kaip neretai teigia abortų priešininkai. Moterys sprendimą priima įvertinusios savo finansines galimybes, galimus aplinkos resursus, savo pačios pasirengimą motinystei, santykius, kuriuose tektų auginti vaiką.
Priešingai, nei teigia abortų priešininkai, tik nedidelė dalis moterų (5 proc.) paminėjo išorinį spaudimą kaip pagrindinę priežastį, dėl kurios pasidarė abortą.
Ką visi šie skaičiai mums sako? Moters sprendimas pasidaryti abortą nėra neapgalvotas, skubotas ar nepagrįstas, kaip neretai teigia abortų priešininkai. Moterys sprendimą priima įvertinusios savo finansines galimybes, galimus aplinkos resursus, savo pačios pasirengimą motinystei, santykius, kuriuose tektų auginti vaiką. Nors abortą pasidariusios moterys neretai kaltinamos savanaudiškumu ir orientacija tik į savo poreikius, tyrimas rodo ką kita: nemaža dalis moterų sprendimą nutraukti nėštumą priėmė, įvertinusios savo resursus ir galimybes užauginti dar vieną vaiką bei užtikrinti jau turimų vaikų gerovę.
Lietuvoje apie abortų patirtis klausiama gimdyvių
Tikriausiai atsiras skeptikų, teigiančių, kad šie duomenys nieko nesako apie mūsų lietuvišką realybę. Man taip pat norėtųsi remtis mūsų kontekstą geriau atspindinčiais tyrimais. Deja, Lietuvoje nėra ar beveik nėra kokybiškų mokslinių tyrimų, analizuojančių nėštumą nutraukusių moterų patirčių.
Vieną iš nedaugelio tyrimų šia tema atliko VU Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto Visuomenės sveikatos katedros mokslininkai. Buvo apklausta daugiau kaip 600 ką tik pagimdžiusių moterų ir jų vyrų, siekiant išsiaiškinti, kodėl, jų nuomone, kitos moterys nusprendžia nutraukti nėštumą, kokios aborto pasekmės, kaip jaučiasi abortą pasidariusios moterys, kas turi priimti sprendimą nutraukti nėštumą.
Išanalizavus anketų duomenis, nustatyta kad „pagrindinės priežastys, dėl kurių moterys nutraukia nėštumą, – finansiniai sunkumai, emocinio palaikymo stoka ir vaiko tėvų ar artimųjų noras.“ (3)
Aptikta ir daugiau „neįtikėtinų“ faktų apie aborto priežastis ir pasekmes, priežastinių ryšių. Remiantis pagimdžiusių moterų ir jų vyrų nuomonėmis ir įsivaizdavimais, formuluojamos prielaidos apie aborto prevenciją.
Tai tik vienas iš „puikių“ pavyzdžių, kai, besirūpinant neplanuotai pastojusios moters gerove, pamirštama jos pačios paklausti, ką ji apie visa tai mano.
Ką išgyvena nėštumą nutraukusi moteris?
Lietuvoje yra gana įprasta girdėti teiginius, kad abortas daro žalą moters fizinei ir psichinei sveikatai. Apie tai kalba ne tik 30-ies metų senumo sveikatos ministro įsakymas, bet ir ne taip seniai įsikūręs ir besiplečiantis Krizinio nėštumo centras. Paslaugas neplanuotai pastojusioms moterims visoje Lietuvoje siūlanti įstaiga savo tinklalapyje perspėja, kad abortas gali sukelti „infekciją, gimdos perdūrimą, nukraujavimą, kraujo užkrėtimą, mirtį, nevaisingumą“ (4).
Daugelis šiuolaikinių mokslininkų šiuos vadinamuosius pavojus vadina „visuomenėje paplitusiais mitais“. Kaip pavyzdį galima paminėti Kalifornijoje atliktą tyrimą, kur, ištyrus 54 911 abortų, atliktų 2009–2010 m., atvejų, nustatyta, kad tik 2 proc. moterų patyrė komplikacijas po aborto (5). Ši rizika mažesnė nei raunant protinį dantį (7 proc.), šalinant glandas (8–9 proc.) ar gimdant (29 proc.). Moterys, kurios gimdo, patiria kur kas daugiau tiek trumpalaikių, tiek ilgalaikių pasekmių fizinei sveikatai.
Tyrime neaptikta jokių įrodymų teiginiui, kad abortas sukelia depresiją, savęs nuvertinimą, padidėjusį nerimą, suicidines mintis ar elgesį.
Gąsdinama pasekmėmis ne tik fizinei sveikatai. Tas pats Krizinio nėštumo centras nurodo, kad po aborto moterys gali išgyventi kaltę, pyktį, savęs nuvertinimą, nerimą, depresiją, valgymo sutrikimus, polinkį svaigintis stimuliuojančiomis ar raminančiomis medžiagomis, mintis apie savižudybę. Teigiama, kad pirmosiomis dienomis po aborto gali būti išgyvenamas palengvėjimas, tačiau tai tik paviršutiniška reakcija. Visos neigiamos emocijos iškyla vėliau (6). Visa tai skamba tikrai rimtai, bet kiek tame yra tiesos?
Į šį klausimą gali padėti atsakyti jau minėtas Kalifornijos universiteto atliktas tyrimas. Moterų buvo prašoma apibūdinti savo būseną ne tik savaitę po nėštumo nutraukimo. Su jomis buvo susisiekta ir po pusmečio, metų ir t. t. Surinkti duomenys leidžia kelti prielaidas, kaip keitėsi moterų, nutraukusių nėštumą, savijauta per penkerius metus. Moterų buvo atskirai klausiama, kokius jausmus išgyveno dėl nepageidaujamo nėštumo bei dėl paties aborto.
Kalbėdamos apie nepageidaujamą nėštumą, moterys išreiškė jaučiančios kažkiek liūdesio (74 proc.), apgailestavimo (66 proc.), kaltės (62 proc.), pykčio (43 proc.). Tyrime dalyvavo dvi moterų grupės: moterys, kurioms buvo atliktas nėštumo nutraukimas, ir moterys, kurioms abortą atlikti atsisakyta dėl pernelyg vėlyvo nėštumo. Šių dviejų grupių reakcijos į nepageidaujamą nėštumą nesiskyrė.
Veikiau norėtųsi pabrėžti, kad ir kokius jausmus nėštumą nutraukusi moteris išgyventų, tai nėra pagrindas riboti aborto prieinamą, siekiant apsaugoti moterį nuo tariamos žalos.
Klausiant moterų apie jų jausmus aborto atžvilgiu, dauguma nurodė, kad galimybė pasidaryti abortą sukėlė palengvėjimą (90 proc.). 95 proc. moterų nurodė, kad neapgailestavo priėmusios tokį sprendimą. Šie skaičiai laikui bėgant nesikeitė. Net ir po penkerių metų dauguma moterų buvo užtikrintos priimtu sprendimu. Pastebėta, kad jausmų, susijusių su nepageidaujamu nėštumu, intensyvumas su laiku tik mažėjo, didžiausias lūžis įvykdavo jau pirmais metais. Sudėtingiausias emocijas išgyveno tos moterys, kurioms abortas nebuvo atliktas dėl pernelyg vėlyvo nėštumo (7).
Tyrime neaptikta jokių įrodymų teiginiui, kad abortas sukelia depresiją, savęs nuvertinimą, padidėjusį nerimą, suicidines mintis ar elgesį. Priešingai, trumpalaikis nerimo sustiprėjimas, žemesnė savigarba, žemesnis pasitenkinimas gyvenimu, netgi mirštamumas buvo būdingesnis moterims, kurioms nebuvo nutrauktas nėštumas, joms to pageidaujant. Penkerius metus stebint abi moterų grupes, nustatyta, kad moterys, turėjusios galimybę pasidaryti abortą, pasižymėjo didesne tikimybe išsaugoti darbą, baigti mokslus, gyventi aukščiau skurdo ribos.
Netrūksta mokslinių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima ne tik paneigti aborto žalą moters sveikatai, bet netgi kelti prielaidas apie aborto naudą bei paskaičiuoti kainą, kurią sumoka vaiką pagimdžiusi ir auginanti moteris. Šį kartą šito nedarysime.
Veikiau norėtųsi pabrėžti, kad ir kokius jausmus nėštumą nutraukusi moteris išgyventų, tai nėra pagrindas riboti aborto prieinamą, siekiant apsaugoti moterį nuo tariamos žalos. Moterys turi teisę pačios priimti su reprodukcija susijusius sprendimus, o vėliau išgyventi jų pasirinkimą lydinčius jausmus.
Nuorodos
1. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Įsakymas dėl nėštumo nutraukimo operacijos atlikimo tvarkos. 1994 01 28, Nr. 50.
2. Biggs M.A., Gould H., Foster D.G. (2013). Understanding why women seek abortion in the US. BMC Women’s Health, 13.
3. Mickevičienė I., Šurkienė G., Sketerskienė R., Butikis M., Žuravska J. (2019). VšĮ Gimdymo namuose gimdžiusių moterų ir jų vyrų nuomonė apie nėštumo nutraukimą ir jo pasekmes nesant medicininių priežasčių. Visuomenės sveikata 1 (84): 68–77.
4. Krizinio nėštumo centras. Apie nėštumo nutraukimą. https://neplanuotasnestumas.lt/pagalba/#2 (lankytasi 2021-04-09).
5. Upadhyay U.D., Desai S., Zlidar V. etc. (2015). Incidence of emergency department visits and complications after abortion. Obstetrics and Gynecology, 125 (1): 175–183.
6. Krizinio nėštumo centras. Apie nėštumo nutraukimą. https://neplanuotasnestumas.lt/pagalba/#2 (lankytasi 2021-04-09).
7. Foster D.G. (2020). The Turnaway Study: Ten years, a Thousand Women, and the Consequences of Having – or being Denied – an Abortion. Scribner.
