Susisiekimo ministras Juras Taminskas sako, kad geležinkelių apsaugos planas beveik parengtas. Jame bus numatytos investicijos į geležinkelių infrastruktūrą. Susisiekimo ministras pabrėžia, kad infrastruktūra – prioritetas, todėl „Lietuvos geležinkeliams“ galbūt teks atsisakyti kai kurių projektų, tokių kaip Vilniaus stoties atnaujinimas.
Ketvirtadienį prasidės 6 savaites truksiantis kapitalinis vėžės remontas Gudžiūnų stotyje. Ji sugadinta mėnesio pradžioje per krovininio traukinio avariją. Bus remontuojamas 12 kilometrų ruožas.
„Kai vyks remontas, veiksmas vyks viena vėže, t. y. abiem kryptim eis per vieną kelią – tai yra normalu, traukiniai turės susikalbėti, vienas kitą praleisti“, – sako laikinasis LTG generalinis direktorius Arūnas Rumskas.
Mažiau nei per dvi paras įvykus dviem traukinių avarijoms, premjerė įpareigojo „Lietuvos geležinkelius“ ir Susisiekimo ministeriją parengti geležinkelių apsaugos planą.
„Automatizavimas europinės vėžės, t. y. automatinis signalizavimas, kad ne žmogiškasis faktorius valdytų eismą, o elektroniniai dalykai, –čia jau pirmas bus žinomas veiksmas, antras – kontrolių didinimas, automatinės kontrolės įrangos“, – teigia pašnekovas.
Planuojama, kad europinėje vėžėje signalizavimo sistema turėtų būti įrengta 2028-aisiais. Tačiau pinigų reikia ir nusidėvėjusiai infrastruktūrai.
Lietuvoje iš viso naudojama beveik pusketvirto tūkstančio kilometrų geležinkelio kelių. Atkarpose, kurios sudaro beveik 330 kilometrų, dėl prastos infrastruktūros būklės taikomi ilgalaikiai ar trumpalaikiai greičio ribojimai.
„Tokios linijos minėtinos galėtų būti Švenčionėliai–Utena arba Alytus–Šeštokai. Jos tokios trumpos linijos, kuriomis dar važiuoja daugiausia krovininiai traukiniai, bet pajėgumų jas palaikyti ir gerinti būklę mes neturime“, – kalba „LTG Infra“ vadovas Vytis Žalimas.
„LTG infra“ vadovas sako, dabartinėms problemoms išspręsti reikėtų apie 350 milijonų eurų. Seimo Ekonomikos ir inovacijų komitetas sako: trūksta finansavimo infrastruktūrai, tačiau planuose – atnaujinti Vilniaus geležinkelio stotį.
„Klausimas yra toks – žiūrint į tai, kiek yra spręstinų, neatidėliotinų problemų, ryšys su šita investicija – ar tikrai ji čia tokia būtina?“ – sako Seimo ekonomikos ir inovacijų komiteto narys Eugenijus Sabutis.
Anot ministro, „Lietuvos geležinkeliams“ gali tekti atsisakyti modernizuoti Vilniaus stotį, nors projektas dabar atidėtas 4 metams.
„Pirmiausia mes privalom infrastruktūrai skirti dėmesį, ir tai buvo daug kartojama, buvusi vadovybė norėjo čia ir dabar pradėti rangą ir mes tam labai priešinomės, ir ta ranga neprasidėjo. Mano vertinimu, po 4 metų taip pat neprasidės, nes mums 5–6 o gal ir 7 metų reikės atstatyti nudėvėtai per dešimtmetį geležinkelio infrastruktūrai“, – teigia susisiekimo ministras.
Lietuvos geležinkelių vadovas tikisi, kad stotį bus galima atnaujinti iš europinių lėšų.
„Jeigu nepavyks tokių dalykų padaryti, t. y. neužsitikrinsim europinių pinigų, matysim, kad projektas net ir su europiniais pinigais yra neatsiperkantis ar kažkokią mažą grąžą duodantis, tai mes net neprieisim iki tos stadijos, tiesiog bus tas projektas sustabdytas“, – kalba A. Rumskas.
Skaičiuojama, kad modernizuoti Vilniaus traukinių stotį kainuotų per 100 milijonų eurų.
