Panašu, kad kai kuriose srityse įsigali principas, jog nieko nėra pastovesnio už laikiną. Tai tapo norma, kalbant apie įvairius paskyrimus, kur sprendimų priėmime dalyvauja prezidentas, Seimas, Vyriausybė. Susidaro įspūdis, jog įvairių institucijų vadovų kadencijos pasibaigia taip netikėtai, kaip kad kelininkus netikėtai užklumpa žiemą sniegas.
ES Bendrajame Teisme dirbančio teisėjo Virgilijaus Valančiaus kadencija baigėsi užpernai spalį. Pareigas tik pradėjęs eiti prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, jog nepritaria tuometės Vyriausybės siūlymui jį skirti antrai kadencijai, nes su juo suderinta nebuvo ir jis esą mato geresnių kandidatų.
Rezultatas koks? Dar po vienos atrankos prezidentas sulaukė Evaldo Pašilio kandidatūros, kurią irgi atmetė, kas buvo labai logiška. Kaip atrodome negalėdami pateikti solidžios kandidatūros tarptautinėje erdvėje, klausimas jau tik retorinis.
Kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas nuo 2019 m. rudens liks be vadovo, buvo žinoma dar tų pačių metų gegužę. Prezidento teikimas dėl naujo pirmininko Seimą pasiekė gruodį. Tapo aišku, kad be pavasario niekas paskirtas nebus. Labai neskubinant reikalo Seimas balsavo 2020 m. balandžio pabaigoje. Sigitos Rudėnaitės kandidatūra atmesta. O Seimas sugebėjo ją dar tuo pačiu ir atleisti iš kitų pareigų, kas pramušė jau visus teisinio nihilizmo dugnus.
Politiniai žaidimai kainuoja daug. Tik politikams reikėtų prisiminti, jog jei kitų vadovų kadencijos pratęsiamos, tai politikų kadenciją gali pratęsti tik rinkėjai, kuriems tokie žaidimai, vargu, ar paliks teigiamą įspūdį.
Bet po to prezidentas kalbėjo taip, lyg nesuvoktų situacijos ir nežinotų, kad pasikeitė teisinis reguliavimas skiriant šio teismo vadovą. Rezultatas koks? Teismas iki šiol neturi paskirto vadovo ir mažai vilčių, kad tai įvyks artimiausiu metu.
Konstitucinis Teismas taip pat su laikinumo žyme. 2020 m. kovą pasibaigė trijų jo teisėjų kadencija. Balsavimas Seime įvyko balandį. Kaip galime suprasti, pasibaigusios kadencijos politikų nelabai jaudina. Visos kandidatūros dėl politinių žaidimų atmestos. Tada visi kažko laukė. Ir 2021 m. sausį įvyko stebuklas – paskirti du nauji teisėjai. Beje, tie, kurie buvo prieš tai atmesti. Tiesa, vis dar nepaskyrus trečio, teismui toliau vadovauja Dainius Žalimas, kurio kadencija irgi baigėsi prieš metus.
Apeliacinio teismo pirmininko Algimanto Valantino kadencija baigiasi balandžio viduryje. Seimas jau balsavo dėl jo atleidimo. O kaip su naujo primininko paskyrimu? Atranka paskelbta visai neseniai. Iki balandžio vidurio laukiama kandidatų. Procedūrų bus daug ir jos užtruks. Taip išeina, kad turėsime jau tris teismus su laikinais vadovais. Bravo!
Lietuva neturi ir paskirtų ambasadorių strategiškai svarbiose vietose nuo praėjusios vasaros pabaigos. Ambasadoriaus nėra prie ES, JAV. Taip, galime svarstyti, jog tai nulėmė faktas, jog buvo rinkimų metai ir vieni laukė, nes norėjo patys galbūt būti paskirti, kiti laukė naujos valdžios. O išėjo, panašu, kaip visada. Ir dar prisiminkime, jog Muitinės departamento generalinio direktoriaus, kurį skiria finansų ministras nėra nuo 2018 m. vidurio. Tuoj bus treji metai.
Politiniai žaidimai kainuoja daug. Tik politikams reikėtų prisiminti, jog jei kitų vadovų kadencijos pratęsiamos, tai politikų kadenciją gali pratęsti tik rinkėjai, kuriems tokie žaidimai, vargu, ar paliks teigiamą įspūdį.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
