Nacionalinis neliečiamojo miško fondas – tai labdaros ir paramos fondas, kurio misija prisidėti prie neįkainojamo Lietuvos turto – miškų išsaugojimo ir gausinimo. Telkiant žmonių ir verslo paramą, iniciatyva iki 2050 m. siekia pasodinti tris milijonus medžių, kurie nebus kertami ar kitaip naudojami komerciniais tikslais, rašoma iniciatyvos „Lietuvos galia“ pranešime žiniasklaidai.
Fondo veiklos apima tiek kasmet organizuojamas visuomenei atviras miško sodinimo talkas, tiek ir aplinkosauginę, pažintinę bei šviečiamąją veiklą, jaunimo gamtamokslinį ugdymą. Per šešerius projekto gyvavimo metus pasodinta daugiau nei 100 000 medžių.
Tikslas – natūraliai besivystantis miškas
Pasak fondo įkūrėjo Remigijaus Lapinsko ir direktorės Dalios Lapinskienės, iniciatyva siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į aplinkosaugos iššūkius, paskatinti veikti asmeniškai, taip pat didinti Lietuvos miškingumą, išnaudojant apleistas, mažiau derlingas žemes.
„Savo veikla siekiame parodyti, kad ir paprasti piliečiai gali padėti spręsti valstybei svarbius uždavinius. Visuomenėje pastarąjį dešimtmetį verda gana aštrios diskusijos dėl Lietuvos miškų naudojimo apimties, būdų ir perspektyvų. Manome, kad mūsų iniciatyva demonstruoja problemos supratimą ir siūlo naujų miškų sodinimą kaip vieną iš jos sprendimų. Europa taip pat turi „Trijų milijardų naujų medžių“ iniciatyvą, kurią mūsų fondo idėja atliepia“, – sakė R. Lapinskas.
Pašnekovo teigimu, iniciatyva ne tik sudaro sąlygas žmonėms, įmonėms ir organizacijoms remti naujų miškų sodinimą, bet ir kiekvienam asmeniškai dalyvauti sodinimo ir miško priežiūros darbų procesuose.
„Tai puikus būdas supažindinti jaunimą su miško sodinimo teorija ir praktika – nuo sklypo parinkimo, medynų išdėstymo iki būsimam sėkmingam miško augimui svarbių veiksnių, tokių kaip hidrologinis režimas, medynų kaimynystė ir pan. Stengiamės perteikti mūsų pagalbininkams žinias apie mišką kaip esminį ekosistemos elementą. Norėdami užtikrinti maksimalų teigiamą miškų poveikį klimatui, privalome išlaikyti esamus miškų masyvus, atkurti iškirstus plotus ir užtikrinti darnią miškininkystę“, – pabrėžė D. Lapinskienė.
Priemonė kovoje su klimato kaita
Fondo įkūrėjų teigimu, kiekvienas žmogus savo kasdienėje veikloje prisideda prie šiltnamio efektą skatinančių dujų išskyrimo į atmosferą, kurios vis labiau spartina klimato kaitos procesus. Eurostato duomenimis, vienas europietis yra atsakingas už maždaug 6,7 tonas metinių CO2 emisijų. Tokiam taršos kiekiui kompensuoti reikia bent 319 brandžių medžių.
„Miškų nykimas ir naikinimas kartu yra klimato kaitos priežastis ir pasekmė. Visame pasaulyje jie kasmet sugeria daugiau nei ketvirtadalį žmogaus veiklos sugeneruotų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakų. Jie reguliuoja ekosistemas, saugo bioįvairovę bei dalyvauja anglies apykaitos cikluose. Tad miško sodinimas – tai natūrali priemonė kovai su klimato kaita“, – pažymėjo R. Lapinskas.
Fondo direktorė atvira – kaip ir kiekvienoje veikloje, iniciatyva „Neliečiamas miškas“ susiduria su tam tikrais iššūkiais. Vienas jų – rasti miško sodinimui tinkamų, apleistų ar nederlingų žemių. Tokių nemažai yra Vilnijos krašte, tačiau kituose Lietuvos regionuose – gerokai mažiau.
„Būna visko. Kartais tenka sulaukti klausimo, kam visa tai sodiname – vis tiek kas nors vėliau iškirs...“ Tai rodo, kad dar ne visi žmonės supranta ar tiki, kad gali būti privatus neliečiamasis miškas. Miškų valdymo „biurokratija“ taip pat nėra labai paprasta: dar laukia mūsų miškelių juridinis pavertimas miškais, nes perėjimas iš žemės ūkio paskirties žemės į miškų yra gan sudėtingas procesas, kurį derėtų supaprastinti“, – sakė D. Lapinskienė.
Siekia įtraukti kuo daugiau neabejingų žmonių
Pašnekovų teigimu, fondas siekia įtraukti kuo daugiau miško svarbą vertinančių žmonių, socialiai atsakingų verslo įmonių ir šioje srityje veikiančių aktyvių nevyriausybinių organizacijų, drauge telkti finansinę paramą ir ją investuoti į Lietuvos miškų apsaugą bei plėtrą.
Iniciatyva glaudžiai bendradarbiauja su esamais ir buvusiais miškininkais, organizacija „Pasodink medį“, mokslininkais iš Vilniaus universiteto Geomokslų instituto, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro, palaiko ryšius su skirtingomis verslo organizacijomis, kurios tiesiogiai ar per internetinę platformą remia „Neliečiamo miško“ idėją.
„Mūsų miškelių atsiradimu džiaugiasi jų kaimynystėje gyvenantys žmonės (mes su jais bendraujame, palaikome pastovius ryšius). (...) Rudeninių miškų priežiūros darbų, kaip antai, tepimo repelentais saugant nuo laukinių žvėrių veikla, noriai užsiima mūsų pagalbininkai – moksleiviai. Manau, kad visus šiuos žmones vienija noras padaryti konkretų gerą darbą mūsų gamtai ir aplinkai, dalyvauti sprendžiant svarbų klausimą – kaip pagausinti Lietuvos miškus. Mūsų didžiausia motyvacija yra siekis parodyti asmeninį ir konkretų pavyzdį, kad miškingumo didinimo ir darnesnio miškų naudojimo klausimą galima išspręsti realiai veikiančiomis priemonėmis“, – sakė D. Lapinskienė.
Pasak pašnekovės, fondo veiklos plečiasi ir turi daugybę planų ateičiai, kurių ambicingiausias – iki 2050 metų pasodinti tris milijonus medžių arba bent po vieną medį kiekvienam lietuviui.
„Toliau vykdysime naujų miškelių sodinimo darbus. Fondo tikslas – trys milijonai naujų medžių, o tam reikės dar gerokai padirbėti. Sistemingas pasodintų miškų priežiūros organizavimas, fondo valdymo ir skaidrumo užtikrinimas per fondo visuomeninę tarybą – taip pat vieni iš konkrečių ateities darbų ir jų aktyviai sieksime. Visi, norintys prisidėti prie iniciatyvos „Neliečiamas miškas“, kviečiami prisijungti prie mūsų veiklos – skirdami savo laiką ar finansinę paramą, jūs tiesiogiai prisidėsite prie medžių ar net ištisų hektarų miško išsaugojimo bei naujo miško įveisimo“, – sakė fondo įkūrėjas R. Lapinskas.
Iniciatyva „Neliečiamas miškas“ dalyvauja „Lietuvos galios“ projekto „Žalios Lietuvos“ kategorijoje.
Registruokite savo iniciatyvą „Lietuvos galios“ platformoje adresu https://www.lietuvosgalia.lt/.
