Medikai traukė ir vis dar traukia mus iš pandemijos gniaužtų. Net nesinorėtų, kad po šio sakinio nors koks politikas įkištų savo trigrašį, aiškindamas, jog čia ir jo nuopelnai. Medikai turėtų ką pasakyti apie tuos nuopelnus su 3000 užsikrėtimų per dieną.
Deja, bet gydymo įstaigų darbuotojai reikalingi, panašu, tik tol, kol patys neužsikrečia. Jau ne pirmas mėnuo, kai girdime vis garsiau medikus kalbant apie tai, jog užsikrėtus koronavirusu, tikėtis gauti didesnę išmoką nelabai verta. Net kai gana akivaizdu, kad gydymo įstaigoje yra židinys, kai abejonių, jog užsikrėsta darbe beveik nėra, deja, biurokratinės girnos tiesiog traiško visus.
Atrodo, jog visi verčiami sunešioti geležines klumpes. Privalu įrodyti, jog užsikrėsta nuo paciento. Jau tik retoriškai norisi paklausti, o jei užsikrėtei nuo kolegos, su kuriuo privalu buvo būti šalia teikiant paslaugą pacientui, tai čia kas, ne užsikrėtimas darbe ir ne profesinė liga?
Net kyla klausimas, ar tokias taisykles rengę politikai/biurokratai turi nors kokį supratimą, kas vyksta gydymo įstaigose ir kokiomis sąlygomis medikai dirba. Tuo labiau, jog užsikrėtę pacientai nėra tik skyriuose, kuriuose yra būtent COVID-19 segantys.
Deja, bet realybė tokia, kad kartais kituose skyriuose nustatomas koronavirusas pacientui ir tai gali tapti židinio pradžia. Priimant pacientą gautas neigiamas testas juk ne visada reiškia, jog jis nebus teigiamas po kelių dienų.
Medikai serga, o sistema tokia, jog visi kratosi atsakomybės. Darbdaviai, deja, ne visada linkę „Sodrai“ pateikti reikalingą informaciją, kuri leistų pripažinti profesinę ligą. Tai, beje, kelia ir rimtus konfliktus tarp įstaigų personalo ir vadovybės.
Darbdaviai, taip pat, tikėtina, jog mato visus reguliacinius mechanizmus, ir vengia veltis į tai, bijodami pasekmių. O politiniu lygmeniu, kuriame gali ir privalo būti padaryti reikalingi sprendimai, kol kas tyla.
Tai yra visiškos sprendimų priėmėjų nekompetencijos pavyzdys, kai popieriuje sukuriami mechanizmai, kurių įgyvendinimas realybėje tampa neįmanomas ir priklauso daugiau nuo žmogiškojo faktoriaus.
Ir ta tyla yra jau labai ilgai. Dabar taip besidraskančios opozicijos veikėjams reikėtų pasižiūrėti gerai į veidrodį ir įsivertinti, o ką padarė, kad šioje situacijoje medikai nebūtų palikti rizikuoti savo ir savo artimųjų sveikata, gyvybe, kartu jų neverčiant dar ir žemintis bei kovoti už tai, kad vykdė savo pareigas.
Norisi tikėti, jog dabartinėje valdančiojoje daugumoje atsiras politinė valia ne tik išspręsti šį klausimą, bet ir sukurti kompensavimo mechanizmą jau nukentėjusiems. Nes kai kurių politikų pareiškimai, jog tvarką pakeisime, bet taikoma bus tik ateityje, yra savigarbos neturėjimas.
Galbūt kažkas pagalvos, jog visų problemų kontekste, tai smulkmena. Bet tai yra būtent valstybės savigarbos klausimas. Ir vietos atsikalbinėjimas čia tiesiog nėra. Taigi, pažiūrėsime, ar šį testą išlaikyti pavyks dabartinei valdančiajai daugumai.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
