Seimo narys Mindaugas Lingė įregistravo įstatymų pataisas, kuriomis siūlo reformuoti valstybės ir savivaldybių turto pardavimo aukcionus: didinti viešumą, ilginti registracijos laiką ir įvesti „antispekuliacinę“ taisyklę.
Pranešime rašoma, kad 2024 m. įgyvendinus reformą, savivaldybėms patikėjimo teise buvo perduota per 112 tūkst. hektarų valstybinės žemės miestuose ir miesteliuose. Nors siekta didesnio skaidrumo, teigiama, jog Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atliktas vertinimas atskleidė, kad 44 proc. atvejų valstybės ar savivaldybės turtas parduodamas už pradinę kainą aukcione dalyvaujant vieninteliam dalyviui.
Įstatymo pataisų iniciatorius konservatorius M. Lingė pabrėžia, kad be aiškių skaidrumo saugiklių, pasitikėjimas savivaldos gebėjimu tvarkytis su valstybiniu turtu yra lengvai pažeidžiamas. Parlamentaras atkreipė dėmesį ir į viešojoje erdvėje kilusius klausimus dėl premjero Mindaugo Sinkevičiaus anksčiau įsigyto sklypo.
„Mindaugo Sinkevičiaus „sėkmė“ aukcione verčia tikslinti aukcionų reguliavimą. Ypač, jei nenorima sukompromituoti nuo 2024 m. savivaldybės patikėjimo teise perleidus tvarkytis su valstybine žeme miestuose ir miesteliuose. Mero už pradinę 11 tūkst. eurų kainą aukcione iš vieno pirkėjo nupirktas ir netrukus už 55 tūkst. eurų parduotas sklypas parodė, kaip greitai tą pasitikėjimą galima diskredituoti“, – teigia Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas M. Lingė.
Jis atkreipė dėmesį, kad, pavyzdžiui, tais pačiais metais tame pačiame rajone kiti valstybės žemės aukcionai pritraukdavo vidutiniškai po penkis dalyvius, o kaina kildavo ir dešimtis kartų.
Todėl registruojamu įstatymo projektu jis siūlo labiau viešinti aukcionus, siekiant pritraukti kuo daugiau dalyvių, jiems taip pat būtų skiriamas ilgesnis laikas registruotis ir dalyvauti aukcione, atsisakant registracijos mokesčių.
M. Lingė taip pat siūlo, kad aukcionas su vieninteliu dalyviu būtų nelaikomas įvykusiu. Seimo nario siūloma „antispekuliacinė taisyklė“ tuo metu numatytų, kad kas greitai perparduoda įsigytą valstybės turtą su dideliu pelnu – dalį jo grąžina valstybei.
Jo manymu, griežčiau turėtų būti valdomi interesų konfliktai ir aukcione negalėtų dalyvauti tie, kurie patys rengė sklypą pardavimui ar turėjo prieigą prie vidinės informacijos.
„Kai valstybės turtas parduodamas be konkurencijos ir netrukus perparduodamas su milžinišku pelnu, pralaimi kiekvienas mokesčių mokėtojas. Tokie atvejai meta šešėlį ant visų, kurie dirba sąžiningai“, – pabrėžia M. Lingė.
Įregistruoti Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo bei Žemės įstatymų pakeitimai bus teikiami svarstyti Seime. Jiems pritarus, tikimasi reikšmingai sumažinti korupcijos rizikas ir padidinti valstybės biudžeto pajamas iš parduodamo turto.
Apie M. Sinkevičiaus sklypo įsigijimo ir pardavimo aplinkybes skelbė LRT Tyrimų skyrius.
Tyrimo duomenimis, 2024 m. sausį Vyriausybė perdavė 457 valstybinės žemės sklypus patikėjimo teise valdyti Jonavos rajono savivaldybei. Toks Vyriausybės sprendimas buvo priimtas įgyvendinant Nacionalinės žemės tarnybos reformą.
Vienas iš valstybės parduotų sklypų buvo Jonavos centrinėje Jono Basanavičiaus gatvėje.
Kaip skelbiama, šį sklypą Jonavoje M. Sinkevičius, būdamas meru, 2024 m. gegužę iš valstybės įsigijo pasiūlęs tiek pat, kokia buvo pradinė aukciono kaina – už 11,67 tūkst. eurų, jis buvo vienintelis aukciono dalyvis.
Minėtą sklypą iš jo 2025 m. už 55 tūkst. eurų įsigijo Jurbarko bendrovė „Fondatum“. Vienas jos galutinių naudos gavėjų tuo metu buvo „darbietis“ Viktoras Uspaskichas.
LRT Tyrimų skyriaus teigimu, 38,2 aro sklype, esančiame Jonavos J. Basanavičiaus gatvėje, dabar stovi „Fondatum“ priklausanti automobilių plovykla „Smart Wash“.
Pats M. Sinkevičius tikina, kad sklypą įsigijo kaip eilinis pilietis ir nesikišo į sprendimų priėmimą.
