Nuomonės

2021.02.05 12:13

Ramunė Sotvarė-Šemetienė. Sovietinio paveldo pakasynos atidėtos iki amžiaus pabaigos

Ramunė Sotvarė-Šemetienė , apžvalgininkė2021.02.05 12:13

Prezidentas šaukia Valstybės gynimo tarybą. Ji turėtų apginti nuo baltarusiškos elektros, kurią blokuojame, bet ji vis tiek teka į Lietuvą. Per pastarąsias 10 dienų už ją sumokėta 4 mln., per metus Astravo atominės plėtrą paremtume 120 mln. eurų.


Liūdna naujiena. Patvirtina, kad per 30 metų taip ir neišbridome iš sovietinės energetikos sistemos. Kita vertus, nieko labai nauja. Lietuvoje sistemingai stovi ir dar sėkmingiau griūva dar nuo sovietmečio likusios elektros oro linijos. Tūkstančiai palikimo kilometrų.

Stovi, kai ramu, griūva kartais vėjui papūtus, kartais pasnigus, o mes susitelkiam ir vėl – į vietą juos, iki kito karto. Galėtume pakasti, palaidoti po žeme, bet reikia daug pinigų.

Jei ne šįmet, tai gal kitąmet elektros skirstymo sistema kartą gali išeiti iš rikiuotės, žlugti, o tada – koks skirtumas iš kur ta elektra galėtų tekėti.

Taip būti negali? Šiais laikais tai neįmanoma? Bet skaičiai turi savo kalbą ir logiką.

Prieš 5-erius metus, 2016-ųjų vasarį, dėl vėjo be elektros liko per 10 tūkst. vartotojų. 2014-ųjų gegužę – 8 tūkst., 2013 spalį – 8,5 tūkst., o rugpjūtį – 7 tūkst., kaip ir lapkritį prieš 8-erius metus.

Pernai kovą per Lietuvą praūžusi audra be elektros paliko jau 200 tūkst. namų ūkių, maždaug 0,5 mln. gyventojų. Oras tomis dienomis nebuvo itin ekstremalus, tik kiek stipresnis vėjas. Tačiau dalis nelaimėlių elektros neturėjo daugiau nei 3 paras.

Šįmet pasnigus be elektros liko jau 290 tūkst. namų ūkių, trečdaliu daugiau nuo pernykščio rekordo, o gedimai taisyti savaitę.

Nuo kelių tūkstančių iki pusės milijono be elektros liekančių gyventojų – tokia štai pastarojo dešimtmečio tendencija. Kas toliau? Kas laukia šį kovą ar kitų metų žiemą?

Klimato tyrėjai neturi, kuo paguosti. Lietuvoje vis dažniau grumsis šiaurė ir pietūs, vadinasi, vis dažniau pūstelės neramūs vėjai, kartais žiemos nebus, o kartais, kaip šįmet, ji ims ir ateis.

Smagu pakalbėti apie neeilinį uraganą „Laura“ ar dar nepakrikštytą iš koto sistemą išvertusį snygį. Tik ar tikrai čia sniegas ir vėjas kalti?

Skirstomasis elektros tinklas virto ne dėl sniego, o dėl senumo, dėl to, kad neprižiūrėtas ir neparengtas nei žiemai, nei vasarai. Labiausiai dėl to, kad nėra valios jį užkasti.

Galėtume net ir džiaugtis – virsta paskutiniai sovietmečio stulpai, jei neskaičiuosime sovietinių daugiabučių. Kažin, kada jų eilė? Kai nėra valdžios požiūrio, į pagalbą ateina stichija. Kartais tai paprastas lietus, nuplaunantis milijonus kainuojančias elektronines valstybės informacijos sistemas, kartais sniegu pavirtęs laidų ir sutriušusių atramų kirvis.

Lietuvoje turime kiek daugiau nei 120 tūkst. kilometrų elektros linijų. Trečdalis, arba 40 tūkst. kilometrų eina oru ir virsta vėjui papūtus ar sningant.

Per 10 metų ketinama po žeme pakasti 11 tūkst. kilometrų oro linijų. Tokiu greičiu saugią elektrą turėsim po keturių dešimtmečių, antroj šio amžiaus pusėj, tiksliau – jo pabaigoje.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ

Populiariausi