Nuomonės

2020.11.21 19:37

Vaiva Rykštaitė. Prisidengiant „zero waste“ mada vartojimas netampa mažiau vartotojiškas

Vaiva Rykštaitė, rašytoja, LRT.lt2020.11.21 19:37

Prisimenu, kai 2016 m. pirmą kartą išgirdau TEDx kalbančią judėjimo „zero waste“ (nulis atliekų) krikštamotę Bea Johnson, jaučiausi sutrikusi, susidomėjusi ir tuo pat metu pasvajojau: kaip būtų gerai, jei šis judėjimas taptų mada, nes tada vis daugiau žmonių susiprastų! Užsisakiau B. Johnson knygą „Namai be atliekų“, ją skaitydama įsikvėpiau ir skubėjau keisti gyvenimo būdą.

Pirmiausia atrodė – reikia atlaisvinti namų spintas ir stalčius. Taigi, atsikračiau daugybės rūbų ir nereikalingų daiktų. Liko lengvumo jausmas ir dideli penki maišai… atliekų. Tų daiktų, aišku, neišmečiau šiaip: ką pardaviau, ką labdarai paaukojau ir pan. Tada prasidėjo pirkimas. Metalinės dėžutės maistui išsinešti, metaliniai šiaudeliai, vandens gertuvės ir kavos puodelis-termosiukas.

Didžiavausi savimi, kai, užsisakydama sušių išsinešti, paprašiau, kad sudėtų į mano atsineštą metalinę dėžutę. Bet galiausiai entuziazmas blėso, dėžutę ėmiau pamiršti tai namuose, tai automobilyje. Dabar ji jau gerus metus guli spintelėje beveik nenaudojama. Kartais į ją sukraunu užkandžius vaikams. Išmesti būtų gaila, nes už dėžutę mokėjau nemažai – ekologiškos prekės įprastai daugiau kainuoja.

Prisipažįstu, kad, pavyzdžiui, naujo šepetuko kriauklei šveisti visai nereikėjo, mano turimas plastikinis būtų tarnavęs dar penkerius, o gal ir penkis šimtus metų – tiek, sakoma, užtrunka, kol visiškai suyra plastikas. Bet aš vis tiek nusipirkau naują šepetuką – medinį, ekologišką, su natūralaus pluošto šereliais, tokį, kuris greičiau suyra, taigi dažniau reikės keisti. Senąjį plastikinį nukišau į spintelę, paslėpiau už metalinės dėžutės, nes plastikas dabar ne madoj ir negražiai namie atrodo.

Net namie prausdama veidą su ekologiška šluoste aš sugebu kažkaip netyčia nužudyti orangutaną.

Pertvarkiau ir maisto spintelę – visus plastikinius indelius atidaviau į sekondendą, o pati nusipirkau stilingus, didelius stiklainius, į kuriuos supyliau kruopas ir makaronus. Tiesa, vėliau paaiškėjo, kad į tris kruopų stiklainius įsimetė kandžių ar kažin kokių ten vabaliukų – gal drėgmės pateko, gal dangtelį blogai užsukau. Tai visas kruopas teko išmesti. Užtat bent spintelės nuotrauka instagrame tikrai gražiai atrodo, dargi su populiariomis grotažymėmis #nulisplastiko ir #nulisatlieku.

Neseniai gavau dovanų tokią stebuklingą šluostę, su kuria veidą galima prausti nenaudojant jokių kitų priemonių ar prausiklių. Nuvalo makiažą, pašalina negyvas odos ląsteles, sutaupo pinigų. Gamintojų teigimu, šluoste galima naudotis net aštuonerius metus. Tačiau yra vienas „bet“. Tą šluostę panaudojus kas kartą reikia plauti specialiu muiliuku. O muiliuko sudėtyje, pasirodo, yra palmių aliejaus. Kitaip tariant, net namie prausdama veidą su ekologiška šluoste aš sugebu kažkaip netyčia nužudyti orangutaną.

Beje, aš nei šaržuoju, nei perdedu – tai realiai man nutikusios istorijos, autentiškos patirtys, kuriose matau ne tik savo klaidų, bet ir galimas pamokas kitiems. Zero waste judėjimas nereiškia, kad dabar reikia eiti ir nusipirkti kažką į tą temą. Tai visų pirma reiškia, kad reikia apsidaryti savo namuose ir panaudoti tai, ką jau turi. Naudoti tiek kartų, kol daiktas bus nebetinkamas naudoti, o tada jį vėl naudoti, bet kitu tikslu. Pavyzdžiui, vienos mano mėgstamos kavinės savininkė į visiškai sudrengtus arba be poros likusius savo vaikų batukus sodina kaktusus.

Tačiau nutiko tai, apie ką dar neseniai svajojau, o dabar jau noriu atšaukti tą svajonę, tik kam tai pranešti? Zero waste judėjimas tapo mada, ir dabar bent jau mano aplinkoje daugėja stilingų parduotuvių ir reklamų, bandančių įtikinti, kad rankinėje turėčiau nešiotis lyg transformeris išlankstomą iš bioplastiko arba nerūdijančio plieno pagamintą šakutę.

Nuo vaikystės esu išmokyta, kad saldainių popieriukus per automobilio langą mesti draudžiama, o štai obuolio graužtuką – galima, nes supus.

Nesupraskite manęs klaidingai. Atliekų problema pasaulyje jau seniai peržengusi kritinę ribą. Žmonių populiacijai ir vidurinei vartotojų klasei augant, plastiko randama visur – pasak „Eco watch“[1] ekspertų, net 73 proc. pasaulio vandenynų giliavandenių žuvų yra prarijusios plastiko dalių, ir čia net nekalbama apie mikroplastiką, kuriuo, panašu, tuoj pradėsime ne tik misti, bet ir kvėpuoti. Vieno tyrimo[2] metu buvo paskaičiuota, kad per metus statistinis amerikietis praryja 74 000 mikroplastiko dalelių.

Masto atliekos – ne mažiau opi problema. Nors nuo vaikystės esu išmokyta, kad saldainių popieriukus per automobilio langą mesti draudžiama, o štai obuolio graužtuką – galima, nes supus. Tačiau turtingiausiose šalyse tonomis išmetamas maistas atsiduria sąvartynuose, kur jis ne kompostuojamas, bet pūva į aplinką išskirdamas pavojingas šiltnamio efektą sukeliančias metano dujas.

Todėl primenu, kaip visada, pirmiausiai sau, kad tikrasis zero waste yra ne užsisakyti madingo maisto, patiekto iš kukurūzų krakmolo pagamintose vienkartinėse ekologiškose pakuotėse. Zero waste yra vakarienei valgyti tai, ko nesuvalgė mano vaikai. Išpakuojant kalėdines dovanas, popierių lupti atsargiai, kad nesuplyštų, tada gražiai susilankstyti ir panaudoti kitą kartą vyniojant dovaną kitam žmogui. Zero waste yra suteikti tris gyvenimus grietinės indeliui – susidėti į jį sėklas ar arbatas, nors vaizdas ir nebus toks fotogeniškas, kaip tie madingi stiklainiukai.

Iš esmės palaikau tvarių verslų idėjas ir iniciatyvas. Bet būtų liūdna stebėti, kaip zero waste virsta dar viena dingstimi kurti kuo daugiau niekam iš tiesų nereikalingų daiktų. Čia išsyk prisiminiau turbūt ne vieno istorijos mokytojo mokiniams kartojamus žodžius, kad Karlas Marxas nebuvo marksistas. Buda nenorėjo budizmo. Turbūt ir Bea Johnson nesvajojo, kad zero waste taps dar viena mados tendencija, skatinančia namie jau turimą plastiką keisti naujai įsigytu ekologišku medžiu ar bambuku. „Pats tu bambukas“ mintyse sakau žmogui, patikėjusiam, kad, prisidengiant zero waste vardu, vartojimas tampa mažiau vartotojiškas.

Kita vertus, jokiu būdu nebandau paneigti, kad yra tikrai naudingų ir aplinką tausojančių zero waste produktų. Man labiausiai pasiteisino vandens gertuvės ir puodelis-termosiukas karštiems gėrimams. O koks jūsų santykis su zero waste skirtais naujais daiktais? Kviečiu padiskutuoti tarpusavyje namuose arba štai čia, komentaruose.

[1] https://www.ecowatch.com/plastics-deep-sea-fish-2536726086.html
[2] https://www.washingtonpost.com/health/youre-literally-eating-microplastics-how-you-can-cut-down-exposure-to-them/2019/10/04/22ebdfb6-e17a-11e9-8dc8-498eabc129a0_story.html

Taip pat skaitykite

Populiariausi