Nuomonės

2020.11.20 17:36

Algimantas Čekuolis. Kur slepiasi ir kiek trunka meilė

Algimantas Čekuolis, LRT.lt2020.11.20 17:36

Meilę patiria visi gyvi padarai, nuo vos įžiūrimos musytės drozofilos iki dramblio, nors visi – labai skirtingai. Tačiau tik neseniai žmonių meilę pavyko moksliškai išnagrinėti. Iki šiol apie ją buvo tik dainos, romanai, dramos ir tragedijos. Dabar į meilės procesą pradėjo lįsti kompiuteriai, mikroskopai ir magnetometrai.

Amerikiečių antropologė, profesorė Helen-Fisher – ugninga, liekna 60 metų blondinė – jau dešimt metų ieško, kurioje žmogaus smegenų vietoje ta meilė randasi. Suieškojo keliasdešimt savanorių – beprotiškai įsimylėjusių žmonių, paguldė į MRI (magnetinę rezonansinę tomografijos) mašiną ir parodė kiekvienam po dvi fotografijas. Viena – pašalinio žmogaus, kita – mylimo.

Profesorę apstulbino tai, ką ji pamatė. Kai tik tiriamieji pažiūrėdavo į mylimojo ar mylimosios nuotrauką, smegenų dalys, susietos su pasitenkinimo ir malonumo pojūčiais, mediciniškai vadinamos dangčio apatinė pusė (ventral tegmental) ir uodeguotas branduolys (caudate nucleus) – nušvisdavo. Tapo surasta meilės vieta, jos adresas. Meilė tarsi užžiebia caudate nucleus todėl, kad ten yra neurotransmiterio vadinamo dopaminu receptorių (jutimo taškų) namai, jų ten tirščiausia. Dopaminas – labai specifinė organizmo kuriama medžiaga, jungia smegenų ląsteles – neuronus. Kai smegenyse yra reikiamas dopamino kiekis, žmogus būna energingu, linksmu, žvaliu. Gali puikiai sukaupti dėmesį. Atsiranda būtinumas ką nors laimėti. Todėl kai įsimylite, galite nemiegoti visą naktį, stebėti saulėtekį, dalyvauti lenktynėse, su slidėmis lėkti nuo kalno tokiose stačiose vietose, per kurias anksčiau net nebandėte čiuožti. Meilė daro mus drąsiais, sumaniais, verčia rizikuoti. Tai kartais pasibaigia laimingai, o kartais – tragiškai.

Kita profesorė Donatella Marazziti (prisipažįsta, kad pati du kartus buvo beprotiškai įsimylėjusi) tiria panašumus tarp meilės ir psichinės ligos, vadinamos obsesiniu – kompulsyviniu sutrikimu. Ji su padėjėjais parinko 24 įsimylėjėlius – tokius, kurie vos keturias valandas per dieną negali savo mylimojo ar mylimosios išmesti iš galvos, ir jų kraujuje ištyrė serotonino lygį. Tai kita labai galinga ir svarbi žmogaus smegenų medžiaga. Profesorė palygino trijų žmonių grupių kraują: 1) Įsimylėjusių, 2) Sergančių obsesiniu-kompulsyviniu sutrikimu, 3) Kontrolinė grupė – nei myli nei serga. Paaiškėjo, kad pirmos ir antros grupės žmonės serotonino turi 40 procentų mažiau negu normalūs. Vertimas į lietuvių kalbą: meilės ir psichinio sutrikimo cheminės formulės panašios.

Dar daugiau. Liūdna, teisybė. Kai įsimylėjusiems pradėjo duoti antidepresantus, vaistus naudojamus gydant psichinius sutrikimus, tipo Prozac, Paxi ir kitus, karštos meilės banga staiga atslūgdavo arba dingdavo visiškai.

Laimei, Lietuvoje tie antidepresantai parduodami tik pagal receptus. Ir vis tiek, užkeikiu viskuo kas jums šventa – negydykite vaistais savo meilės, jeigu ji jus aplankė. Tai nuostabus jausmas. Beje, medikai pastebėjo, kad jeigu vienas vedusiųjų pradeda vartoti antidepresantus, jo arba jos susidomėjimas partneriu sumažėjo tiek, kad poros atsiduria ant skyrybų ribos.

O ar ilgai trunka karšta meilė? Ir kodėl mes pasirenkame būtent tą, o ne kitą meilės objektą?

Ateini į būrį žmonių, ir staiga pamatai tą vieną vienintelį (vienintelę), nors anksčiau niekada nebuvote pažįstami. Kitų tarsi nėra.

Meilė iš pirmo žvilgsnio pasitaiko. Tik nebūtinai ji aplanko kiekvieną žmogų. Dabar jau daugmaž suprantama, kodėl mes ką nors staigiai įsimylime.

Sakysim, pamatai žmogų, panašų į tave patį. Na, tarsi į veidrodį žiūrėtum. Tik ji ne ūsus augina kaip tu, o tarkim, ant kaktos krintančią koketišką garbanėlę. Bet tarp jūsų atsiranda simpatijos jausmas, susidomėjimas, kuris nežinia kaip gali baigtis.

Kitas atvejis – pasąmonėje tūnantys atsiminimai, vadinami „imprimtai“ apie ką nors malonaus. Atsiminimai, apie kuriuos nieko nežinai, nes jie pasąmonėje. Paprastai tai būna atsiminimai iš ankstyvos vaikystės ar net kūdikystės, ypač jeigu ji buvo laiminga – mamos veidas, gal jos plaukai ar jų kvapas, gal tėvo balsas, jo kalbėjimo būdas arba juokas. Su žmonėmis, kurie iššaukia mumyse tokius prisiminimus – tik mes nežinome, kad tai prisiminimai – jaučiamės gerai, jaukiai, jaučiamės kaip namuose.

Pažįstu vieną žmogų, kuris tris kartus keitė savo gyvenimo drauges. Visos jos buvo viena į kitą panašios. Ir štai – kartą vartant jo šeimos albumą, pamačiau jo mirusios mamos jaunystės nuotrauką. Ir žagtelėjau. Visos trys mano bičiulio mylimosios buvo panašios į jo motiną. Vadinasi, to vyro pasąmonėje visą laiką glūdėjo motinos, kaip moters idealo įvaizdis, tik jis to nežinojo.

Apsidairykite ir pamatysite, kad toks reiškinys – dažnas.

Moterys irgi renkasi – porą daug dažniau formuoja ji, o ne vyras – vadovaudamasi tais užmirštais kūdikystės įspūdžiais. Laiminga ta pora, kuri turi bendrų, visiškai nesvarbu kad jie taip niekada ir nebus atpažinti, prisiminimų.

Pasąmonėje išlikę kūdikystės įspūdžiai – svarbūs, bet jie nėra vieninteliai. Milijonai evoliucijos metų, sunkūs urviniai laikai – o kada žmogus pradėjo šiek tiek lengviau gyventi? Prieš šimtą metų, ir tai ne visi – mums įdiegė labai stiprų instinktą – rinkis sveiką gyvenimo draugą. Todėl sveikas ir stiprus mums atrodo patraukliu, atrodo gražiu, į tokį – į tokią – įsimylima greičiau.

Apie moters sveikatą iškalbingiausiai kalba jos sudėjimas.

Ir vis tiek, užkeikiu viskuo kas jums šventa – negydykite vaistais savo meilės, jeigu ji jus aplankė. Tai nuostabus jausmas.

Jeigu jums reikia draugės pasivaikščioti mėnulio nušviesta paežere, arba bendram kibernetinių paslapčių lukštenimui, labai tiks panelė laiba kaip serbentų krūmo šakutė. Bet jeigu jūsų vidinė akis mato būsimuosius vaikus – smegenimis negalvojate, gal net manote kad visai nesiruošiate turėti vaikų, bet kalbame apie jūsų instinktus – būtinai patiks, jums atrodys patraukli ta, kurios dubuo pastebimai platesnis už liemenį. Ir neapsirinkate. Platesnį dubenį turinčiai moteriai lengviau gimdyti. Ir vaikai bus sveikesni, ir jų galės būti daugiau. Tyrimai rodo, kad taip sudėta moteris ir vaisingesnė.

Didelę reikšmę turi moters plaukai. Sveiki, blizgantys liudija apie savininkės sveikatą. Reikia įrodymo? Plaukų priežiūros reklamos užima daugiau vietos negu visos kitos kosmetikos reklamos.

O ką renkasi moteris, kai ateina tas laikas, ypač jeigu ji turi galimybę pasirinkti? Eilėraščiams apie meilę drauge skaityti, gal ir diskotekai, labai tinka tas raudonskruostis gražuolėlis dangiškomis akimis. Bet gyvenimo kelią norisi nueiti su visai kitokiu. Reta moteris mokėtų paaiškinti kokiu ir kodėl, bet jas daugiau traukia stiprūs, griežti vyrai, gali būti net atšiauraus veido.

Yra paaiškinimas, mielos panelės, kodėl. Savistovus, tvirtai ant žemės stovintis vyras – kovotojas turės kraujuje stiprią dozę hormono, vadinamo testosteronu. Tai reiškia, kad jo imuninė sistema greičiausiai stipri. Jo vaikai irgi nepaliks jūsų, vaikais apsikrovusios, vienos.

Žinoma, niekas žiūrėdamas į jam patrauklią moterį, ar į jai patrauklų vyrą taip nekalkuliuoja. Būtų liūdna ir neetiška. Dauguma nežino kas tokio testosteronas, ar optimaliausia strėnų ir juosmens proporcija. Ir jau tikrai nieko apie tai nežinojo žmonės per šimtus tūkstančių istorijos metų. Bet tobuli kompiuteriai, paslėpti už mūsų akių visada žaibiškai viską apskaičiuodavo, žmogui pateikdami tik galutinę išvadą: patinka, ar ne.

Tai dar ne visos priežastys, kodėl mes vienus įsimylim, o kiti mums rūpi tiek kiek pernykštis sniegas.

Moteris labai dažnai ieško antroje pusėje to, ko stokoja pati.

Lozanos universiteto Šveicarijoje profesorius Klausas Wedekindas pakvietė 49 moteris pauostyti marškinėlius, kuriuos prieš tai dėvėjo joms nepažįstami įvairaus genotipo vyrai. Genų tipas apsprendžia kūno kvapą ir imuninę sistemą. Po to paprašė moteris išdėlioti marškinėlius eilės tvarka – kurių kvapas patiko labiausiai, kuris mažiau, o kuris buvo bjauriausias.

Kiekvienai labiausiai patiko kvapas vyro, kurio genotipas ypač skyrėsi nuo jos pačios genotipo. Kadangi genai tampriai susieti su imunine žmogaus sistema, uostydama moteris galbūt atranda tai, ko pati neturi arba turi nepakankamai. Tik nežino. Patinka, ir tiek. O iš tikro – padidina galimybę kad vaikų bus, ir jie bus atsparūs, stiprūs. Ačiū jums, moterys už tai, kad esate tokios subtilios ir taip toli pirmyn pramatančios, nors apie tą jėgą neturėjote nuovokos. Be jūsų paslėptų savybių žmonija žūtų.

Tik prašau nesakyti, kad visa tai buvo tik tolimoje praeityje, urviniais laikais. Prisiminkime iš literatūros – kaip dažnai ir mūsų laikais ji spaudžia prie krūtinės jo marškinius. Na ir savo pačių patirtį prisiminkime. Jeigu meilė buvo tikrai karšta – anos pusės kvapas mums buvo svaiginančiai saldžiu.

O kiek laiko trunka karšta meilė? Mūsų, Vakarų kultūroje šimtmečiais buvo kuriamos poemos, romanai ir dainos apie meilės potvynius ir atoslūgius.

Galimas daiktas, kad ir toje sferoje artėjame prie racionalesnio supratimo.

Geriausias atvejis – kai išblėsusi aistra perauga į ramią nuoširdžią draugystę, kuri remiasi vienas kito žinojimu, supratimu.

Kodėl aistringa meilė trunka trumpai? Kodėl žmogus, kuris vakar buvo toks gražus, po metų tampa atstumiančiu? Žmogus negalėjo taip greitai pasikeisti – toks pat akių pjūvis, tas pats duslus balsas. Bet prieš metus tie dalykai jaudino, dabar erzina. O gal jūs pasikeitėte?

Visame pasaulyje atlikti tyrimai rodo, kiek tipiška pirminė aistra, tiek tipiška po nelabai ilgo laiko jos pabaiga. Nors jokia priesaika nedaroma taip dažnai kaip ši: „PRISIEKIAME MYLĖTI VIENAS KITĄ AMŽINAI“. Ir taip dažnai nelaužoma. Ji sulaužoma visada. Didesnėje pasaulio dalyje manoma, kad pasirinkti draugą visam gyvenimui remiantis tokiu trumpalaikiu reiškiniu kaip susižavėjimas yra kvailystė.

Pastebėta, kad santykiai dažnai užlūžta praėjus ketveriems metams – maždaug tiek laiko reikia vaikui išeiti iš kūdikystės periodo. Jis jau pats valgo, vaikšto, kalba.

Kitas kritinis laikotarpis septintieji ar aštuntieji santykių metai.

Tam tikras atšalimas neišvengiamas, kadangi smegenys įpranta prie dopamino, jau į jį nereaguoja, jau neužsidega. Blogiausiu atveju tada atsiranda noras padidinti to narkotiko kiekį. Prasideda kito partnerio medžioklė. Paskui dar kito, ir dar kito. Viena iš priežasčių, kodėl skyrybų tiek daug.

Geriausias atvejis – kai išblėsusi aistra perauga į ramią nuoširdžią draugystę, kuri remiasi vienas kito žinojimu, supratimu. Na ir vaikais. Jie gesina liepsnas, daug ką ardo savo egoizmu ir bejėgiškumu, bet tuo pačiu sukuria kitą tvirtą, porą jungiantį audinį.

O gal ir gerai, kad romantiškumas išgaruoja. Ar turėtume geležinkelius, lėktuvus, kompiuterius, televiziją ir tūkstančius kitų dalykų, jeigu visą gyvenimą lakstytume galvų netekę, su saldainių dėžutėmis, gėlių puokštėmis ir priemonėmis nuo pastojimo? Kalbant rimčiau – jeigu cheminiai pasikeitimai, kurie karštai įsimylėjus įvyksta mūsų smegenyse giminingi psichiniam susirgimui arba narkotikų iššaukia ir euforijai, tai per daug ilgas buvimas tokioje būsenoje pavojingas. Galėtų žmogų psichologiškai rimtai sužaloti. Ką patarti – mokslininkai nesugalvoja.

Perimti Rytų išmintį – ne išeitis. Mačiau Pekine. Greta su centrine Tenjanmenio aikšte yra San Jatseno aikštė. Vaikšto keli šimtai vyrų ir moterų, vyresnio amžiaus. Kai kurių rankose nuotraukos. Ieško savo sūnums ir dukterims poros. Sueina, dalykiškai kalbasi apie amžių, ūgį, charakterį, išsilavinimą, uždarbį. Truputį kaip turguje.

Iki neseniai panašiai buvo Lietuvoje. Indijoje ir dabar sunkiai įsivaizduojamos vedybos iš meilės. Net ir tarp žmonių su aukštuoju mokslu. Dažniausiai tėvai susitaria kol vaikai dar maži.

Mums lieka senas būdas – mylėkime, ir būsime mylimi. Svarbu suprasti kas vyksta. Džiaukimės potvyniu, bet būkime ir atoslūgiams pasiruošę.

Taip pat skaitykite

Populiariausi