Nuomonės

2020.10.15 19:25

Algimantas Čekuolis. Apie kavą

Algimantas Čekuolis, LRT.lt2020.10.15 19:25

90 proc. žmonių pasaulyje kasdien vartoja kofeiną ir to nežino. Jeigu jums pasirodė, kad perlenkiu, prašau prisiminti, kad ne tik europiečiai ir amerikiečiai bei jų paaugliai ir vaikai įvairiomis koncentracijomis kofeiną vartoja kasdien ir visada prie maisto.

Lotynų Amerikoje ir Australijoje tas pats. Geria kavą kaip kavą, bet, jeigu geria visokių pavadinimų gazuotus vandenis, turėtų žinoti, kad į juos dedama kofeino. Išgeri, ir pašviesėja akyse, tiesa? Į dirbtinius gaiviuosius gėrimus pradžioje buvo dedama kokaino. Su juo susiję kai kurių gaiviųjų gėrimų pavadinimai. Gamintojai labai nemėgsta prisiminti. Sako, jau seniai to nedaro. Teisybė. Dabar deda kofeino. „Bet juk „Obuolių karaliuje“, kurį aš mėgstu, nėra jokio kavos kvapo!“ Visiškai teisingai. Išgrynintas kofeinas neturi nei skonio, nei kvapo. Arbatoje irgi nėra jo kvapo. Tačiau čiobrelių ar liepžiedžių arbata visiškai ne taip gaivina kaip arbatžolių arbata. Joje yra teino. Kitas kofeino pavadinimas. Arbatą kasdien geria pusantro milijardo kinų, Japonija, Korėja, Centrinė ir Pietrytinė Azija, dalis Indijos bei dalis rusų.

Nereikia nusigąsti. Ne visos priklausomybės žalingos. Yra daug naudingų įpročių. Valgyti daug daržovių ir šviežių vaisių. Daug vandens gerti. Atėjus į darbą ar šiaip priėjus prie žmogaus pasakyti „laba diena“ ir šypsotis. Puikus įprotis. Šypsena aidu atsiliepia tavo paties krūtinėje.

Iki 17 a. vidurio Europa buvo tamsi ir pavojinga. Pasišviest buvo galima žvakėmis – bet jos brangios. Švietėsi balanomis arba fakelais. Įsivaizduojate, kiek būdavo suodžių? Žmonės buvo niūrūs kaip vokiečiai sovietų nelaisvėje. Maistas irgi buvo nekoks – dažnai pasenęs ar padžiūvęs. Jį reikėjo užgerti upės ar ežero vandeniu. Apie bakterijas tada nieko nežinojo. Negreitai sužinos. Bet pastebėjo, kad, išgėrus to sunkiai permatomo vandens, būna blogai. Šaltiniai, šaltinėliai net į dainas pateko. Bet jų buvo reta. Pietuose, kur auga vynuogės, darė vyną, o labiau į šiaurę – alų ir degtinę. Dideliais kiekiais. Vyrai ir moterys vaikščiojo apspangę. Vidutiniškai gyvendavo 34-erius metus.

Nuo 17 a. vidurio laivai tapo geresni, nes reikėjo plaukti į Amerikas – Pietų ir Šiaurės. Viduržemio jūra tapo koridoriumi kavos ir arbatos transportui. Buvo pastebėta, kad jų išgėrus pragariški skausmai pilvo neraižo. Mes dabar žinome, kad vandenį kavai ir arbatai reikia užvirinti ir dar palaukti. Jiems tada niekas to nepasakė.

Galbūt tai sutapimas. Būtent nuo to laiko, 17 a. vidurio, Europa pradėjo bristi iš Viduramžių marazmo. Prasidėjo išradimų ir patobulinimų era – civilizacija. Ji tęsiasi iki šiol ir vis greitėja. Tarsi kažkas drėgnu, šiltu, minkštu rankšluosčiu žmonėms nuvalė akis.

Gamyklose pagreitėjo produktyvumas. Britai pirmieji pastebėjo, kad, jeigu pastatysi darbininkams kibirą arbatos ir duosi 10 minučių laiko atsipūsti, tau atsipirks penkiagubai. Su kanceliarijos darbuotojais, su valdančiuoju personalu – tas pats. Bet gal atsirado priklausomybė nuo kofeino?

Priklausomybių, kaip minėjome, turime daug ir įvairių. Visi gyvi padarai jų turi – ir uodas, ir katytė, ir kalnų erelis. Turbūt pažįstate žmonių, kurie be kavos negali. Aš pažįstu tokių, kurie pažadinti ankstyvą rytą būna rūškani, nekalba, kartais pramurma: „Aš dar kavos negėriau.“ Po 10 minučių, nusiprausęs ir išgėręs puodeliuką, tampa kitu žmogumi visai dienai. Johno Hopkinso universiteto psichologijos profesorius Rolandas Griffithsas pasakė: „Jei esi priklausomas nuo to, kas tavo kūnui nekenkia, nenaikina tavo gyvenimo, įstatymo požiūriu legalu, ir ko gali gauti reguliariai, tai kur tas blogis ar pavojus?“

Turbūt pažįstate žmonių, kurie be kavos negali. Aš pažįstu tokių, kurie pažadinti ankstyvą rytą būna rūškani, nekalba, kartais pramurma: „Aš dar kavos negėriau.“

Jei jums dėl kraujo spaudimo ar širdies būklės kofeino negalima, pasitarkite su daktaru.

Mūsų pasaulis pasikeitė, nes pradėjo veikti evoliucinės atrankos dėsniai. Tie muzikai, kurie buvo „apsinarkašinę“ ar prieš koncertą išgerdavo pusę stiklinaitės „kad geriau skambėtų“, ar po koncerto „įtampai atsikratyti“, neilgai skambėjo. Elvis Presley, rokenrolo žvaigždė, neilgai džiaugėsi savo puikiu gyvenimu. Michaelas Jacksonas – irgi. Šimtai tos epochos talentų sukniubo atrankos neatlaikę.

Nustebau ir apsidžiaugiau pastebėjęs, kad Lietuvos jaunimo muzikus tas evoliucinis patikrinimas beveik aplenkė. Prisigėręs ar prisišniaukęs nustojo atrodyti didvyris, scenoje neišsilaikė.

Beethovenas ir Balzacas gyveno skirtingose šalyse ir ne tuo pačiu metu. Per darbo dieną kiekvienas jų išgerdavo po 60–80 juodos kavos puodelių. Gal puodeliai buvo mažučiukai – ponios nykščio dydžio, bet abu nugyveno ilgą ir gražų gyvenimą.

Taip pat skaitykite