„Manau, kad mes esame verti ir kad mes rytoj pasieksime savo tikslą,“ – Baltijos taurės finalo išvakarėse kalbėjo Lietuvos vyrų futbolo rinktinės vyriausiasis treneris Edgaras Jankauskas.
Jau antradienį lietuviai stos į vieną svarbiausių šių metų kovų – žais Baltijos taurės finale, kuriame po 16 metų pertraukos sieks susigrąžinti išsvajotąjį trofėjų.
Taline vyksiančiame finale E. Jankausko kariauna susitiks su Estijos rinktine. Rungtynių startas – 19.00 val., dvikovą tiesiogiai bus galima stebėti portale LRT.lt ir per LRT PLIUS.
Šeštadienio vakarą Kauno Dariaus ir Girėno stadione vykusiame taurės pusfinalyje Lietuvos rinktinė 11 metrų baudinių serijoje įveikė Latvijos futbolininkus ir iškovojo galimybę susigrąžinti trofėjų, kurio nėra laimėjusi nuo 2010-ųjų.
„Visų pirma, norėčiau, kad laimėtume. Manau, kad šiuo atveju žaidėjams reikėtų duoti daugiau ramybės, o ne kažkokios perdėtos motyvacijos, skambių žodžių, – prieš laukiančią dvikovą su estais kalbėjo E. Jankauskas. – Turime viską, ko reikia futbolui, geram žaidimui – turime atletiškumą, techniką.“
Treneris taip pat kalbėjo apie žaidėjų atsistatymą po pusfinali rungtynių, aptarė Estijos rinktinės veidą ir lietuvių motyvaciją.
– Nuo pusfinalio praėjo vos pora dienų, ar pavyko atsistatyti?
– Dabar esame antroje dienoje, buvo gerai suplanuota kelionė. Ką maksimaliai galėjome padaryti iš logistinės pusės, tą padarėme. Dar turime parą laiko iki rungtynių, tą parą turime išnaudoti profesionaliai. O tada galėsime sakyti – ką galėjome, tą padarėme. Vėlgi, galbūt estai turi kažkokį pranašumą, nes jiems nereikėjo keliauti, bet čia detalės, kurioms nereikia gaišti laiko.
– Daugiau traumuotų žaidėjų nėra?
– Nekvietėme daugiau žaidėjų, manau, kad išsiversime su tais, kurie jau yra atvykę. Visi, kas žaidė, yra sveiki ir pasiruošę artėjančioms rungtynėms.
– Ar startinė sudėtis labai skirsis nuo rungtynių su Latvija?
– Kažkiek šviežumo, manau, kad būtų sveika įvesti, nes galvoju, kad mūsų varžovas tą patį padarys, žinant, kad jie turėjo netekčių – jų puolėjas gavo sunkią traumą. Manau, kad radikaliai viską keisti nebūtų protinga, bet galimai keletas pakeitimų bus.
– Estijos treneris Lietuvą įvardino kaip agresyvią komandą, kaip jūs pavadintumėt estus?
– Kiek atsimen, Estijos rinktinė irgi yra kieta, agresyvi be kamuolio ir galbūt geresnė su kamuoliu, jeigu lygintume su Latvija. Manau kad mūsų komandos veidas irgi toks yra, nes mes norime būti agresyvūs be kamuolio, o kai turime kamuolį, norime žaisti. Manau, kad teisingai buvo apibūdinta ir mes panašiai apibūdintume Estijos rinktinę, kuri tikrai turi kokybės. Jeigu jiems neduosi dvikovos, neduosi kūno kontakto ir leisi jiems žaisti, nedarysi spaudimo, bus labai sunku.
Atsimenu finalą prieš dvejus metus, kur mes turėjom ženkliai mažesnę kamuolio kontrolę ir tai mus liūdino. Prisimenu, kad mes turėjome geresnes progas, bet mažiau kontroliavome kamuolį ir nesugebėjom duoti užtektinai spaudimo estams, kad jų meistriškumas nesugebėtų išeiti iš kažkokių situacijų. Tai bus svarbu ir rytoj – negalima jiems duoti laisvai kontroliuoti, konstruoti.
Kokybine prasme su kamuoliu, manaue kad mes esame panašios visos trys Baltijos komandos. O žiūrint į tai, kad darosi aplink stadioną, manau, kad netgi reikėtų pagirti, nes tokių sąlygų Lietuvoje mes neturime – kalbu apie futbolo aplinką, infrastruktūrą. Čia puikus stadionas ir aplink dar penkios aikštės su dirbtine veja.
– Prieš dvejus metus visą gynybą cementavo Karolis Metsas, jis buvo svarbiausia figūra. Kas iš šios komandos bus pavojingiausias?
– Galbūt vidurio saugus, tai yra Kevoras Palumetsas ir Rocco Sheinas – tai yra žaidėjai kurie sugeba kontroliuoti vidurį, komandos žaidimo ritmą, prašo daug kamuolių, atšokinėja, matosi, kad gynėjai visada stebi, kur jie yra. Manau kad šie žaidėjai yra kaip varikliukai, kurie reguliuoja komandos ritmą. Manau, kad rytoj bus įdomi kova aikštės vidury, kas sugebės uždominuoti šią zoną.
Jie taip pat turi krašto gynėjų, kurie žaidžia Čekijos ir Lenkijos lygose, žaidėjai tikrai kokybiški, atletiški. Dar paminėčiau, kad Estijos rinktinėje yra daug žaidėjų, kurie yra aukštesni negu 180 cm, tai tikrai yra atletiška, skandinaviška komanda.
– Treneri, stadione sekmadienį vyko Europos U17 futbolo čempionato finalas, ar ne keista, kad jau antradienį vėl kitos rungtynės? Kaip manotoe, ar aikštė bus tinkama?
-Na norėtųsi kad aikštė būtų gera, dar kol kas nematėme jos. Tiesa, norisi pagirti Kauno stadiono aikštės veją, kuri, ko gero, buvo geriausia per visą istoriją, kiek man teko matyti Lietuvoje. Norėtųsi, kad tos aikštės būtų panašios, manau, kad finalas turi būti žaidžiamas ant geros vejos, kad komandos galėtų parodyti savo geriausią futbolą.
– Ar prieš dvejus metus patirtas pralaimėjimas yra tarsi papildoma motyvacija?
– Ko gero, didžiausia motyvacija yra ta baisi statistika – 16 metų nelaimėta taurė ir nominaliai būti tarsi silpniausia Baltijos šalimi... Manau, kad tai ir turėtų užgauti kiekvieną futbolininką, kiekvieną sirgalių. Žinau, kad mes tikrai nesame ir nebuvome silpnesni tuose turnyruose, bet aplinkybės klostėsi taip, kad mes negebėjome tos taurės iškelti. Mums tai yra didžiulė motyvacija, tik nenoriu, kad tai pereitų į kažkokią obsesiją ir mes perdegtume. Reikia ramiai pasiruošti. Mes turime gerą komandą, turime užtektinai meistriškumo, kad įveiktume bet kurią Baltijos rinktinę. Reikia vykdyti savo susitarimus, žaisti tą žaidimą, kurį mes mokame žaisti, būti agresyviems be kamuolio, kai turime kamuolį, norisi, kad žaidėjai turėtų laisvumą, kad būtų kažkokia kūryba.
– Kokį patarimą norėtumėte duoti savo komandai?
– Visų pirma norėčiau, kad laimėtume. Manau, kad šiuo atveju žaidėjams reikėtų duoti daugiau ramybės, o ne kažkokios perdėtos motyvacijos, skambių žodžių. Turime viską, ko reikia futbolui, geram žaidimui – turime atletiškumą, techniką, galbūt trūksta laisvumo ir kūrybiškumo, kuris ateina, kai nėra įtampos. Nes įtampa sukausto, ypač, kai žaidžiamos svarbios rungtynės. Mano palinkėjimas prieš rungtynes su Latvija buvo, kad išmoktume būti ramesni, kad tie sprendimai, kurie priimami aikštėje, būtų greiti, bet nes kuboti. Manau, kad ramybė žaidėją pakelia ir jį iš gero paverčia į labai gerą.
Manau, kad 11 metrų baudinių serija parodė, kad mes tikrai mokomės sustabdyti stresą, atsiriboti nuo įtampos, nuo kažkokių galimų pasekmių. Tai nėra taip paprasta, ne visiems tai išeina. Mums dar šiek tiek trūksta ramybės, teisingesnių sprendimų ir nepainioti tokių dalykų kaip greitis ir skubėjimas. Ta linkme mes einame ir tikiu, kad pasimokysime, kad rytoj bus geros rungtynės. Manau, kad mes verti ir kad rytoj pasieksime savo tikslą.
