Nuomonės

2020.05.16 10:20

Vaiva Rykštaitė. Medžioklė lankais

Vaiva Rykštaitė, rašytoja, LRT.lt2020.05.16 10:20

Praeitą savaitę, penktadienį, aplinkos ministras Kęstutis Mažeika pasirašė įsakymą, kuriuo nuo 2022 m. būtų įteisinta medžioklė lankais. Sulaukęs nemažo visuomenės pasipiktinimo, antradienį ministras taisyklių punktą dėl medžioklės lankais atšaukė. 

Galiausiai aplinkos ministras ketvirtadienį pranešė atšaukęs visus praėjusią savaitę pasirašytus medžioklės taisyklių pakeitimus.

Visuomenė nenurimo, ir socialinėse medijose toliau plito peticija „Dėl Kęstučio Mažeikos atleidimo iš aplinkos ministro pareigų“. Įdomu, kiek iš pasirašiusiųjų šią peticiją yra vegetarai? Klausimas retorinis, beje, kartu esantis ir vienas dažniausių medžiotojų pasiteisinimų dėl savo veiklos. Mat kiekvienas mėgstantis sultingus kepsnius žmogus netiesiogiai prisideda prie gyvūnų žudymo.

Žinoma, ne savomis rankomis, o su kiekvienu savo pirkiniu didindamas mėsos paklausą rinkoje. Apskritai, tarp gamtos mylėtojų yra nemažai žmonių, įsitikinusių, kad etiška valgyti tik paties paskersto ar sumedžioto gyvūno mėsą, šitaip ne tik išvengiant masinio pramoninio skerdimo ir su tuo susijusių pasekmių, bet ir suvokiant skerdimo žiaurumą ir jame slypinčią prasmę.

Tačiau grįžkime prie medžioklės lankais. Kuo šis skiriasi nuo kitų medžioklės būdų? Vos paskelbus apie galbūt būsiančią įteisintą medžioklę lankais, feisbuke ėmė plisti kraupi stirnos strėle peršauta galva nuotrauka. O štai komunikacijos iš paties ministro pritrūko. Trumpame interviu žurnalistams, užuot konstruktyviai paaiškinęs medžioklės šautuvais ir medžioklės lankais skirtumus, aplinkos ministras pažėrė absurdo perliukų, kaip antai, cituoju: „žmonės, kurie nori legalizuoti narkotikus, nori drausti medžioklę“, „vegetarizmas, veganizmas ar orientacija kažkokia seksualinė“.

O, užuot tiesiai atsakęs į klausimą, kodėl siekiama įteisinti medžioklę lankais, ministras apsimetė klausimo neišgirdęs ir ėmė kalbėti apie medžioklės saugumo reikalavimų sugriežtinimą. Kaip medžioklė lankais susijusi su medžioklės saugumu, taip ir liko neaišku. Tačiau labiausiai pribloškė K. Mažeikos sakinys: „Aš pats tose diskusijose (dėl medžioklės lanku įteisinimo – aut. past.) nedalyvavau, man buvo pristatyta, kad klausimas yra išdiskutuotas.“

Sprendžiant iš Lietuvos žmonių reakcijų, akivaizdu, kad medžioklė su lanku daugumai jau rodosi kultūriškai nepriimtina.

Vadinasi, ministras pasirašė įsakymą pats neįsigilinęs į reikalo esmę? Juo labiau, turint omeny, kad ir aplinkos viceministrei Rasai Vaitkevičiūtei gėdingai nesiseka vykdyti savo pareigų, neseniai tuo galėjome įsitikinti, kai ji dalyvavo medžioklėje, kurioje buvo nušautos į Raudonąją knygą įtrauktos antys.

Vienintelis prasmingas aplinkos ministro pasisakymas medžioklės lankais tema buvo paaiškinimas apie didesnę gyvūnų galimybę išgyventi, mat 9 iš 10 kartų gyvūnas išvengia strėlės. Tačiau ministras nepaaiškino, kad gyvūnas, jei į jį pataikoma, bet nuo to vieno strėlės šūvio nežūsta, kitaip tariant, sužeistas gyvūnas turi daugiau šansų siaubingai kankintis.

Be to, strėlė ir lankas reikalauja visai kitokių įgūdžių nei naudojimasis šautuvais, vadinasi, neįgudęs šaudyti iš lanko medžiotojas bus labiau linkęs ne tik prašauti, bet ir pataikyti į medžiojamą gyvūną netikslingai, t. y. iškart jo nenušauti, o sužeisti ir taip sukelti ilgai besitęsiantį skausmą. Turbūt visi, tiek už tiek, tiek prieš medžioklę apskritai pasisakantys asmenys, sutars dėl vieno: bet kokiu atveju pagrindinis tikslas turi būti sukelti kuo mažiau kančios, paprasčiau kalbant, jei jau žudyti, tai kuo staigiau ir tiksliau. Deja, medžioklė lanku intuityviai neatrodo tokia tikslinga mirties atžvilgiu, lyginat su šūviu iš šautuvo su optiniu taikikliu.

Tačiau ministras nepaaiškino, kad gyvūnas, jei į jį pataikoma, bet nuo to vieno strėlės šūvio nežūsta, kitaip tariant, sužeistas gyvūnas turi daugiau šansų siaubingai kankintis.

Žvelgiant pasauliniame kontekste, medžioklė lanku yra įteisinta Danijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Italijoje, Slovėnijoje, Bulgarijoje, Vengrijoje, taip pat leidžiama tokiu būdu medžioti smulkius gyvūnus Estijoje ir itin plačiai praktikuojama JAV, bet, pavyzdžiui, nuo 1965 m. uždrausta Jungtinėje Karalystėje kaip „nehumaniška“, nors Viktorijos epochoje šis medžioklės būdas buvo itin populiarus.

Domėdamasi medžioklės lanku ir šautuvais skirtumais radau informacijos, kad medžioklė lanku laikoma švaresne, mat išvengiama į aplinką patenkančio šautuvų kulkose esančio švino. Tačiau ar visose kulkose yra švino? Šito nežinau ir neprivalau žinoti. Tačiau tai, kaip ir visus kitus reikalo niuansus, privalo žinoti arba sužinoti žmogus, kuris yra atsakingas už su tuo susijusių įstatymų leidybą.

Žinoma, čia įdomus ir istorinis bei kultūrinis kontekstas. Kaip žinoma, medžioklė lanku tūkstantmečiais buvo neatsiejama nuo žmonijos gyvenimo, beje, vis dar praktikuojama daugelio genčių. JAV medžioklė lankais pateisinama dar ir dėl tokiai medžioklei taikomo etikos principo, vadinamo „fair chase“, arba „sąžiningų gaudynių“, mat iš lanko į medžioklės objektą nusitaikyti medžiotojas gali tik iš tam tikro atstumo.

Tačiau, kaip teigė rašytojas H. D. Thoreau, netgi civilizuotose bendruomenėse medžioklė reprezentuoja žmonijos embriono stadiją. Kitaip tariant, stadiją, iš kurios galima išaugti, kaip išaugome iš trynimosi savo išmatomis, utėlių rankiojimo ir kitokių urvinio žmogaus pramogų.

Sprendžiant iš Lietuvos žmonių reakcijų, akivaizdu, kad medžioklė su lanku daugumai jau rodosi kultūriškai nepriimtina. Čia man vis tiek knieti priminti tą patį pirmoje pastraipoje iškeltą klausimą – koks prieš medžioklę pasisakančiųjų santykis su pramoniniu gyvūnų žudymu mėsai?

Aš esu vegetarė, aš nesu narkomanė ir vis dėlto manau, kad pasirašysiu peticiją dėl K. Mažeikos nušalinimo, tačiau ne dėl medžioklės lankais įsakymo, o dėl ministro neišmanymo, neatsakingumo ir negebėjimo komunikuoti su visuomene – savybių, būtinų geram ir doram politikui, neturėjimo.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt