Nuomonės

2019.12.15 16:02

Algimantas Čekuolis. Mylėkime mokytoją

Algimantas Čekuolis2019.12.15 16:02

Pripažinta, kad Suomijos pedagoginė sistema geriausia pasaulyje. Hilka Virtanen, vienos pradinės mokyklos Helsinkyje direktorė, kai jos paklausiau, kada Suomijos mokyklos pakilo, atsakė: „Tada, kai nuvijome politikus nuo pedagogikos.“

Maniau, kad juokauja. Ponia Virtanen, gražiai sudėta šatenė, visada šypsosi arba juokiasi.

Kiekvienas politikas, pasakė ji, kur nors kada nors mokėsi. Jis įsitikinęs, kad jeigu mokslus pradėjo nuo pirmos klasės ir kilo aukščiau, tai kitų sferų galbūt ne, bet pedagogikos jis tikrai ekspertas. Tą pasakys viešai kolegoms ir savo rinkėjams.

Suomiai paskelbė nepriklausomybę irgi prieš 100 metų. Sektinų pavyzdžių nebuvo. Rusijoje, kuriai Suomija anksčiau priklausė, švietimas buvo dar viduramžiuose, ir tai sugriuvęs. Švedija ne ką geresnė.

Valstybingumą kiekviena tauta naudoja savaip. Nes imtis visko neužteks lėšų. Kas turi rūdos – plėtos metalurgiją. Kiti biudžete akcentuos kelių, autostradų, tiltų statybą. Treti ginkluosis. Suomija neturėjo jokių privilegijų. Buvo vargana žemės ūkio šalis, ir žemės nekokios. Geografinė padėtis – tarp Rusijos ir Švedijos – irgi nepavydėtina. Toli nuo tarptautinių rinkų ir kelių. Miškai šiaurietiški, nelabai galiūnai. Net ežerų mažiau negu Lietuvoje. Be to, užsiplieskė savas pilietinis karas. Komunistai buvo sutriuškinti. 1939-aisiais ją užpuolė Sovietų Sąjunga. Europoje jau vyko karas. Niekas negalėjo ateiti į pagalbą – tik apie 1 000 švedų savanorių, pora šimtų estų, 5 ar 6 lietuviai. Žinoma, laimėjo sovietai. Jie apkrovė Suomiją, nors patys buvo užpuolikai, apkrovė Suomiją milžiniška kontribucija ir atėmė vienintelį jos turtą – nikelio rūdyną šiaurėje.

Taip pat skaitykite

Ilgus metus dirbau ispanų spaudos agentūros EFE korespondentu Baltijos šalyse ir „kur prireiks“. Aiškiai mačiau, kad nei Suomija, nei Helsinkis neatrodo europietiškai. Pastatai dar caro laikų. Žmonės masiškai emigruoja. Susikalbėti sunku. Tik retas mokės angliškai arba nors rusiškai. Jų kalba iš tikro sunki, ne indoeuropietiška.

Viskas pasikeitė tada, kai Suomija nutarė persilaužimo siekti švietime. Davė turintiems patirtį pedagogams visišką laisvę – darykite, ką norite, bet išmokykite vaikus. Pakėlė tos srities studentų stipendijas, o geriems mokytojams paskyrė neregėtai geras algas, nors šalies biudžetas buvo kiauras. Dabar pradinės mokyklos mokytojas gauna apie 3 000 eurų, mokytojas-žvaigždė – 6–7 tūkstančius. Kaip ministras. Tiesa, Suomijoje viskas daug brangiau. Stojantieji į pedagoginės krypties aukštąsias mokyklas lipa vienas kitam per galvas. 7–8 į vieną vietą. Mokyklos sau nusigriebė visuomenės elitą.

Apstokite savo deputatą, ypač kol jis dar tik kandidatas. Parodykite savo visai nušiurusį opeliuką, pasakykite, kad jo pažadus biudžete išrašysite aliejiniais dažais ir pakabinsite mokytojų kambaryje.

Stojantieji į minėtas aukštąsias mokyklas laiko egzaminus. Bet svarbiausia konkurso dalis – pokalbis su komisija. „O kaip buvo toje mokykloje, kurioje mokėtės?“ Patikrinti kandidato žinių platumą buvo labai svarbu. Be to, komisija turi teisę duoti galimybę jaunimui iš socialiai remtinų šeimų ir iš provincijos. Bet privalo įžiūrėti deimančiukus. Jeigu abiturientas gali išvardyti visus šalies paukščius ir varliagyvius – nieko nereiškia. Į tokius klausimus dabar atsako internetas. Bet jeigu jaunuolis negalės bendradarbiauti su kitais, negalės susikalbėti su užsieniečiais ir skaityti mokslinės užsienio literatūros, tai reiškia, kad jis dar neišlipo iš 20-ojo amžiaus.

Pažymiai nerašomi ne tik pradinėse klasėse. Tą jau darome ir Lietuvoje. Suomijoje pažymiai dažnai nerašomi ir vidurinėse, ir per brandos egzaminus. Užtenka jungtinio įvertinimo. Beveik neužduodama ir namų darbų.

Panašiai Didžiosios Britanijos „Public Schools“. Nieko „Public“ jos neturi. Tai privačios ir labai brangios mokyklos.

Ten vaikiuko pirmiausiai klausia:

– Ko tu nori mokytis?

– Muzikos, – įsižeidęs atsako būsimasis lordas.

– Puiku.

Bet kad žmogus suprastų muziką, jam dėsto per muzikos prizmę istoriją, geometriją, politiką, geografiją, gamtą. Kaip suprasi Beethoveną be to meto politikos?

Aš valgiau Jūsų rupią duoną, kolegos. Pats dėsčiau. Abu mano tėvai visą gyvenimą buvo mokytojai. Kai tėvas – jis jau buvo vedėjas – 1937 metais nusipirko dviratį, namuose buvo šventė.

Koks rezultatas?

Pastarąjį šimtmetį DB ministrai pirmininkai buvo tik iš kelių tokių mokyklų.

Suomiai dabar puikiai šneka svetimomis kalbomis, neskaitant švedų, kuri yra antroji valstybinė. Jie yra nuolat kviečiami į įvairias tarptautines komisijas ir firmas. Gyvena pasiturinčiai, kaip vidutiniai europiečiai.

Aš valgiau Jūsų rupią duoną, kolegos. Pats dėsčiau. Abu mano tėvai visą gyvenimą buvo mokytojai. Kai tėvas – jis jau buvo vedėjas – 1937 metais nusipirko dviratį, namuose buvo šventė.

Streikas – šventa eksploatuojamų žmonių teisė. Tačiau kas eksploatuoja Tamstas? Be to, infliacija algų pakėlimą suvalgo. Turite galingesnį ginklą – demokratiją. Apstokite savo deputatą, ypač kol jis dar tik kandidatas. Parodykite savo visai nušiurusį opeliuką, pasakykite, kad jo pažadus biudžete išrašysite aliejiniais dažais ir pakabinsite mokytojų kambaryje.

Neseniai į vieną Helsinkio mokyklą imigrantų šeima atvedė savo berniuką. Suomiškai jis kalbėjo vos vos, skaičiavo tik ant pirštų. Po pamokų mokytojas pasiliko su juo valandai. Pradėjo nuo abėcėlės ir daugybos lentelės. Likdavo tai valandai kas dieną. Po metų berniukas laisvai kalbėjo suomiškai, o skaičiuodamas pasivijo klasę.

Suomijoje į tai niekas neatkreipė dėmesio. Bet sužinojo užsienio žurnalistas. Paklausė mokytojo:

– Kodėl taip pasielgėte?

– Mano toks darbas. Tik prašau netrimituoti! Visi taip daro, kai prisireikia.

Ar galite įsivaizduoti streiką moterų vienuolyne? Arba kunigų streiką? Jie dabar sunkiai gyvena.

Formuojate, kolegos, gyvą žmogų. Esate Pavyzdžiu.

Jeigu prestižas, visuomenės pagarba Jums svarbos neturi, reiškia, ne tuo keliu pasukote.

Taip pat skaitykite