Nuomonės

2019.10.31 16:41

Vaiva Rykštaitė. Kodėl verta švęsti Heloviną

Vaiva Rykštaitė, rašytoja2019.10.31 16:41

Jeigu norisi dėl ko nors paburbėti, tai spalio mėnuo yra pats geriausias laikas baisėtis, bjaurėtis ir visaip kitaip niekinti Helovino šventę. Prisimenu, kad šiuo paniekinamu požiūriu itin pasižymėjo kai kurios mano mokyklos mokytojos.

Nes Užgavėnės – tai tikras reikalas. O Helovinas netikras. O netikras juk todėl, kad atkeliavo iš Amerikos. Ten pas juos gi viskas netikra. Tiesa, dar atsiranda įspėjančių, kad Helovinas yra pavojingas ir šią dieną švenčiantys gali „prisižaisti“, t. y. būti apsėsti piktųjų dvasių. Bet tada taip išeitų, kad Helovinas vis dėlto yra tikras?

Iš tikrųjų Helovinas – visai ne amerikietiška, bet dviejų tūkstančių metų senumo keltų šventė, anksčiau švęsta kaip Samhaino festivalis. Panaši šventė buvo paplitusi ne tik senovės Britanijos teritorijoje, bet ir didžiojoje dalyje Europos. Tuomet žmonės tikėjo, kad šią dieną itin suplonėja riba tarp gyvųjų ir mirusiųjų pasaulių. Tad ir kaukės radosi iš pradžių siekiant tiesiog pasislėpti nuo dvasių, persirengiant gyvūnais, o vėliau, matyt, jau kiek įsidrąsinus, – siekiant dvasias atbaidyti. Daugelyje kultūrų egzistavo ir vis dar egzistuoja su kaukėmis ir persirenginėjimu susiję ritualai, kurie, deja, kultūroms modernėjant, dažnai visiškai išnyksta. Todėl man atrodo nuostabu, kad ši Samhaino festivalio keltų tradicija išliko taip ilgai, nors ir evoliucionavusi į pigių, sintetinių, Kinijoje pagamintų kostiumų madą.

Būtent tuo mūsų Užgavėnės pranašesnės – kostiumų autentiškumu ir archajiškumu. Šilti vaikystės prisiminimai iš tų dienų, kai namuose su mama ant trilitrinio stiklainio lipdydavome plastiliną, ant šio klodavome sluoksnius laikraščių ir klijų, kol galiausiai išeidavo veido kaukė. Užgavėnės, kaip ir Helovinas, skirtos atbaidyti, tik jau ne piktąsias dvasias, bet žiemą. Kita vertus, Užgavėnių kostiumų tradiciškumas yra neabejotinai ksenofobiškas (žydukų ir čigonų kaukės) ir palieka mažai vietos saviraiškai. Mat, kaip žinia, kuo autentiškiau išsaugota tradicija, tuo mažiau vietos lieka individualumui ir saviraiškai, ir atvirkščiai.

Taigi, Užgavėnių metu būdinga rengtis jau egzistuojančiais personažais, telpant į tradicijos rėmus, o Helovinas dabar jau virtęs asmenybių vaizduotės švente.

Žinoma, paisant amerikietiškos Helovino tradicijos, reikėtų rengtis kuo nors baisiu – giltine, vaiduokliu, vampyru, – tačiau dažnai baisumas perkeliamas į kitą, ironišką, lygmenį ar net tampa politiniu pareiškimu.

Man įsimintiniausi Helovino kostiumai yra Londono gatvėje matytas milžinišku kruvinu tamponu persirengęs vyras, amerikiečių pora, persivilkusi gydytojų kostiumais, išpuoštais žvaigždėmis ir galaktikomis, šitaip bandę pasakyti, kad amerikiečiai nepagrįstai bijo universalios sveikatos sistemos (Universal Health System – žodžių žaismas, nes universali angl. k. skamba panašiai kaip visata, kosmosas). Kiekvienais metais su malonumu pasižiūriu, kokį originalų kostiumą užsivelka modelis Heidi Klum.

Pati prieš keletą metų šia proga persirengiau žmogumi, kuris nerūšiuoja šiukšlių. Apsikarsčiau šiukšlėmis nuo galvos iki kojų, o štai šiemet nusprendžiau būti savimi ir į Helovino vakarėlį ėjau apsirengusi kiek hiperbolizuotą pavargusios mamos kostiumą. Helovinas – smagi proga geriau pažinti savo draugus ir bendradarbius, stebint, kokius kostiumus jie išsirinks, kokią žinutę apie save ar savo pažiūras perduos. Vienintelis man nesuprantamas amerikietiškojo Helovino kostiumų niuansas yra, kuomet žmonės apsivelka kitų tautų nacionaliniais kostiumais, pavyzdžiui, geišomis, arabais ar pan. Ką tokiais kostiumais bandoma pasakyti, nesu tikra, bet pati tai traktuoju kaip netiesioginę, veikiau iš nemokšiškumo, o ne iš tikros neapykantos kylančią, ksenofobijos formą.

Dar šiek tiek istorijos: Visų Šventųjų diena, All Hallows` Eve senąja anglų kalba, iš kurios kilo Helovino pavadinimas, anksčiau buvo minima gegužės 13 dieną. Ir tik 7 a. popiežius Bonifatius IV perkėlė šią šventę į lapkričio 1 dieną, šitaip sutapatindamas ją su daug senesne pagoniška švente. 19 amžiuje emigrantai iš Airijos atvežė Heloviną į Ameriką, čia tai tapo didele ir spalvinga, nuo modernios JAV kultūros neatsiejama švente. Apsukęs ratą Helovinas sugrįžo į Europą, visų pirma, kaip vakarietiška mada, ir turbūt būtent dėl mados, o ne dėl senovės tradicijos piktinasi kai kurios Lietuvos mokyklų mokytojos. Tačiau mada juk irgi neatsiejama kultūros dalis, nepaneigiama, net jei atėjusi pas mus iš filmų, žurnalų ir kelionių po užsienį. Nieko tokio. Mada taip pat gali virsti tradicija.

Ant mokytojų, pykstančių ant Helovino, pykti negalima. Mokytojams reikia kelti algas. Bet noriu įdomumo dėlei priminti, kad, pavyzdžiui, Tarptautinė mokytojo diena spalio 5-ąją pradėta švęsti tik nuo 1994 m., taip paminint ir UNESCO 1966 m. pasirašytas mokytojų statuso rekomendacijas. Taigi šventė visai nauja, dirbtinė, bet niekas dėl jos nepyksta.

Jei aš būčiau vaikų klasės auklėtoja, užuot burbėjusi dėl vaikų noro švęsti Heloviną, pravesčiau pamoką šia tema, raginčiau vaikus pasidomėti šventės kilme, istorija ir kasmet spalio 31 dieną pralinksminčiau auklėtinius apsivilkusi vis kitu kostiumu.

Ar jūs švęsite Heloviną?

Taip pat skaitykite