Nuomonės

2019.10.05 16:41

Vaiva Rykštaitė. Daugiau nei mama ar tik mama?

Vaiva Rykštaitė, rašytoja2019.10.05 16:41

Nežinau, ar jums taip būna, bet vieną naktį ilgokai negalėjau užmigti atsitiktinai prisiminusi tikriausiai feisbuke matytą puslapį, besivadinantį „Daugiau nei mama“. Ir kuo daugiau apie tai galvojau, tuo labiau siutau.

Puslapio turinys pozityvus, įrašai dažnai kupini humoro, palaikantys mamas ir leidžiantys joms (mums) susitapatinti su puikiai pažįstamomis komiškomis situacijomis. Kaip antai, vaikai, nenorintys girdėti jiems skirto žodžio „ne“, nesibaigiantis indų plovimas, miegojimo su mažyliais nepatogumai ir panašiai. Tačiau man užkliuvo pavadinimas. Sakysite, kabinėjuosi. Gali būti. Dar gali būti, kad čia išlenda mano pačios kompleksai – nuolatinė kasdienybę persmelkianti baimė būti TIK mama. Ir tada, atrodo, iš kiekvieno kampo ir ekrano lenda tokios štai užuominos, kad reikia būti „daugiau nei mama“. Mačiau, net marškinėlius su tokiu užrašu galima įsigyti.

Ką reiškia būti daugiau nei mama?

Ar tai, kad kiekviena motina jau pati savaime yra superherojė, nes žodyje „mama“ telpa daugybė nuotaikų ir įgūdžių: nuo naujagimio verksmo tembro niuansų atskyrimo iki žaislinių sunkvežimių remonto? Šitai puikiai įkūnijo Australijos humoristė ir instagramo žvaigždė Celeste Barber atlikdama namie vaikus auginančios mamos vaidmenį. Taigi dabar aš, kaip stereotipinė namų šeimininkė, perpasakosiu jums serialo „The Let Dow“ trumputį epizodą: vaikų darželyje tėvai pakviesti darželinukams pristatyti savo profesijas, tačiau mama namų šeimininkė (minėtoji aktorė C. Barber) lieka nepakviesta. Tai sužinojusi moteris įsiveržia į pristatymą nekviesta, apsivilkusi pačios sukurtu pseudosuperherojės kostiumu ir išradingai papasakoja vaikams apie visus įgūdžius, triukus ir stebuklus, kuriuos namie atlieka mamos. Kitaip tariant, kiekviena mama jau pati savaime yra šauni, o motinystę irgi verta traktuoti kaip darbą. Tik kodėl tada žodis „mama“ tam rodosi nepakankamas, kodėl nuolat reikia kažką įrodinėti, būti kažkuo dar daugiau?

Ar tai reiškia, kad būti tiesiog mama yra negerai, to per maža (kam?)? Užbėgdama už akių noriu patikinti, kad šis „daugiau nei mama“ puslapis projektas galbūt ne visai pelnytai šiame tekste tapo atpirkimo ožiu, iliustruojančiu apskritai vyraujančią tendenciją: visuomenės lūkestį būti kūrybinga mama, priklausyti veiklių, o ne šiaip mamų klubui, būtinybę realizuoti save kitose srityse nei motinystė. Idealu, kai toji savirealizacija tampa verslu. Tiesa, jei jau kalbame apie verslą, tai čia galima užsiimti ir tiesiogiai su motinyste susijusia kūryba ir prekyba – kurti vaikiškus drabužius, interjerus, žaislus, kepti tortus, fotografuoti, žodžiu, visaip kaip monetizuoti savo įkvėpimus. Ar bent jau toks idealios motinos-sėkmingos verslininkės-kūrėjos portretas veriasi prieš akis.

Veiklių mamų pilni žurnalai ir serialai. Tačiau pasigendu kitokių motinystės diskursų viešojoje erdvėje. Pavyzdžiui, kalbėjimo apie tai, kad ne visos moterys atranda save motinystėje, ne visos ja mėgaujasi. Apie sunkumus savyje derinant motinos ir kitas tapatybes.

Tačiau bene svarbiausia – stinga patvirtinimo, kad užtenka būti TIK mama, ta, kuri namuose verda sriubą, bet nekuria receptų knygos. Mama-namų šeimininkė. Jei pati nori ir gali. To užtenka. Nes galbūt sunku patikėti, bet kai kurios moterys nejaučia didelių ambicijų ir kurį laiką nori pabūti tiesiog mamomis, keletą metų atsidėti tik šiai veiklai. Siekiant sąžiningumo tenka pripažinti, kad ėmiausi velnio advokatės vaidmens, nes pati nuo pat pirmagimės atėjimo bijojau būti tik mama. Tada rodėsi, kad būsiu pati sau nepakankama. Todėl kaip niekada produktyviai realizavau save per rašymą. Ir tik neseniai prisijaukinau šį kitų akyse buvimo „tik mama“ nerimą – jau kurį laiką prisistatydama naujai sutiktiems žmonėms nustojau teisintis dėl to, ką DAR veikiu. Drąsiai sakau „mama, namų šeimininkė“. Kai kurie tai išgirdę nejaukiai sukikena. Kartais mano vyras išdidžiai priduria: „Ji taip pat yra ir rašytoja.“

Iš esmės klausimas tarp buvimo „daugiau“ ir „tik“ mama yra kiek šizofreniškas, nes juk tų „tik mamų“ turbūt pilna visur, bet atrodo, nėra už ką jų į viešumą traukti? Nepradėsime juk šiaip namų šeimininkėms paminklų statyti. Kita vertus, trūksta vaidmens modelių viešumoje, trūksta aplinkos palaikymo ir patvirtinimo: būti mama-namų šeimininke yra pakankamai gerai. Tai juk net savotiška privilegija, kurią dera pripažinti be pašaipos.

Leisti sau būti tik mama (arba tik tėčiu) reikia drąsos, kaip ir visiškai atsiduodant kitiems žmonėms ar veikloms. Drąsos ir tikėjimo, kad tai – tik gyvenimo sezonas, kad karjera palauks arba man gerai ir be jos, kad pinigų užteks ir antra pusė liks šalia, kad viskas bus gerai, bet svarbiausia – kad šis pasirinkimas yra pakankamas. Ne daugiau nei mama. Ne tik mama. Tiesiog mama. Pati sau pakankama.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt