Naujo tyrimo duomenys rodo, kad kasmet žmonės kasdieniame gyvenime ištaria 338 žodžiais mažiau. JAV mokslininkų teigimu, priežastis paprasta – mes vis daugiau laiko praleidžiame prie išmaniųjų telefonų, savitarnos kasų ir socialinių tinklų.
Du psichologai iš Arizonos universiteto ir Misūrio–Kanzas Sičio universiteto nusprendė išsiaiškinti, kiek žodžių žmonės ištaria per dieną. Jie rėmėsi 22 tyrimų, kuriuose dalyvavo daugiau nei 2 200 žmonių, daugiausia iš JAV, bet taip pat iš Europos, Australijos ir Meksikos, duomenimis.
Jie nustatė, kad 2005 m. žmonės paprastai ištardavo apie 16 000 žodžių per dieną, nesvarbu, ar tai buvo pokalbiai su artimaisiais, diskusijos su kolegomis apie vakar vakare žiūrėtą televizijos laidą, ar persimetimas keliais žodžiais su prekybos centro kasininke.
Nuo šio atskaitos taško kasmet pastebimas nedidelis, bet nuolatinis mažėjimas – kiekvienais metais vidutiniškai kasdien ištariama 338 žodžiais mažiau. Apskaičiuota, kad 2019 m. žmonės kasdien ištardavo vos 12 700 žodžių.
„Nors 338 žodžiai per dieną gali atrodyti nereikšmingas skaičius, kasdien neištartų žodžių kiekis neišvengiamai kaupiasi, – rašoma straipsnyje. – Tai reiškia, kad kiekvienais metais ištariame per 120 000 žodžių mažiau nei praėjusiais metais. Nuo 2005 iki 2019 metų per dieną ištariamų žodžių skaičius sumažėjo maždaug 28 procentais. Šie prarasti žodžiai atspindi realius pokalbius – tiek didesnius, tiek smulkius – į kuriuos nebesileidžiame su aplinkiniais.“
Ryškiausias pokytis stebėtas tarp jaunesnių žmonių. Jaunesni nei 25 metų žmonės per metus prarado apie 452 žodžius, palyginti su 314 žodžiais tarp 25 metų ir vyresnių suaugusiųjų.
Mokslininkų teigimu, šią problemą iš dalies, bet ne visiškai, paaiškina socialinių tinklų plitimas. Apskritai, kasdieniniai socialiniai ryšiai tampa vis retesni; pavyzdžiui, norint užsisakyti maistą išsinešti, tereikia pasinaudoti programėle, užuot skambinus į restoraną. Norint pasiklausti kelio, nebereikia stabdyti gatvėje praeivio, užtenka atsidaryti „Google Maps“.
Taip pat verta paminėti, kad tyrime buvo remiamasi tik „vakarietiškų“ šalių, garsėjančių savo individualistine kultūra ir intensyviu technologijų naudojimu, duomenimis. Mokslininkai teigia, kad labai tikėtina, jog daugelyje nevakarietiškų kultūrų žodinis bendravimas tiek ženkliai nėra sumažėjęs.
Tyrimas čia.
