Paskirtasis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad yra progresas normalizuojant Kinijos ir Lietuvos santykius. Vis dėlto, anot jo, svarbu nepamiršti, kad pagrindinis mūsų šalies užsienio politikos prioritetas yra ne tai, o saugumas.
„Progresas tikrai yra. Galiu pasakyti, kad ir dėl tam tikrų konsulinių paslaugų teikimo dirbame su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis, ir tam tikrų susitikimų yra – tai nėra užmiršta“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ kalbėjo K. Budrys.
„Tačiau pats greitis – per kiek laiko galima tai padaryti ir kokiomis sąlygomis – jis yra žinomas Seimui. Ne visi dalykai nuo mūsų priklauso, tačiau mes to nesame užmiršę“, – pridūrė paskirtasis Užsienio reikalų ministerijos (URM) vadovas.
Tiesa, pasak jo, pagrindiniu Lietuvos užsienio politikos klausimu išlieka saugumas.
„Tarp visų užsienio politikos klausimų, aš pabrėšiu, saugumas mums yra svarbiausia. Kad mes galėtume toliau daryti tai, ką mes darome – kurti savo gyvenimus, kurti ekonomiką, įvairiausius dalykus ir laisvai jaustis, gyventi šiame pasaulyje“ – akcentavo K. Budrys.
K. Budrio likimas poste sietas su Kinijos klausimu
Kaip skelbta, praėjusią savaitę įslaptinta informacija su Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) nariais pasidalinęs K. Budrys teigė, kad Kinijos ir Lietuvos dvišalių santykių klausimas priklausys nuo naujosios Vyriausybės. Tuo metu parlamento URK pirmininkas Remigijus Motuzas po susitikimo tikino, kad Lietuvos ir Kinijos santykiuose yra poslinkių ir Pekinas dabar yra linkęs susitikti su Vilniaus atstovais.
Dar formuodamas Vyriausybę paskirtasis premjeras Mindaugas Sinkevičius teigė negalįs patikinti, jog K. Budrys liks užsienio reikalų ministro pareigose. Tuomet jo likimas poste viešojoje erdvėje ir politikos kuluaruose sietas su Kinijos klausimu. Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat buvo teigęs, kad ministro ateitis poste priklausys nuo jo įdirbio santykių su Kinija normalizavimo, susitarimų su Taivanu įgyvendinimo klausimais.
ELTA primena, kad 2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo – Pekinas laiko Taivaną Kinijos provincija, neturinčia teisės steigti atstovybių šalyse, su kuriomis Kinija palaiko oficialius ryšius. Dėl Lietuvos sprendimo Kinija šaliai pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas.
Dėl to 2022 m. vasarį Europos Komisija (EK) pateikė skundą Kinijai Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) – ES teigė, kad šalis taiko diskriminacinę prekybos praktiką Lietuvos atžvilgiu, nes prekybos ribojimai, įvesti neva dėl higienos priežasčių, Lietuvos eksportą tais metais sumažino 80 proc.
Visgi pernai gruodį ES nusprendė atsiimti skundą iš PPO.
Tvyrant įtampai tarp Vilniaus ir Pekino, Kinijos užsienio reikalų ministerija taip pat oficialiai pažemino diplomatinių santykių su Lietuva lygį.
Budrys apie Vyriausybės programos punktus dėl Baltarusijos: akcentuoti politiškai svarbiausi ir aktualiausi dalykai
Naujai sudaromos Vyriausybės programoje pasikeitus tonui Baltarusijos atžvilgiu, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad Astravo ir paramos demokratinei opozicijai punktai atsidurs ministrų kabineto priemonių plane. Lietuvos diplomatijos vadovo teigimu, jei Minskas nenutrauks hibridinių veiksmų prieš Vilnių ir nenustos remti Rusijos kare prieš Ukrainą – Lietuvos pozicija Baltarusijos atžvilgiu liks nepakitusi.
„Nereikėtų į Vyriausybės programą žiūrėti kaip į grėsmių vertinimo dokumentą ar nacionalinio saugumo strategiją, kur surašome visą spektrą rizikos veiksnių, pavojų, grėsmių ir žūtbūt žiūrime, kad neliktų kažkas nepaminėta. Čia kitokio pobūdžio dokumentas, tai yra politinis programinis dokumentas, ką konkrečiai darysime. Po to jis bus detalizuotas, ir esu įsitikinęs, kad visi dalykai dėl Astravo, paramos demokratinei opozicijai bus sudėlioti į Vyriausybės priemonių planą“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė K. Budrys.
„Nereiškia, kad jeigu nėra paminėta, tai mums jau nebesvarbu ir nerūpi. Akcentuoti dalykai, kurie yra politiškai aktualiausi ir svarbiausi. Baltarusija, jeigu nenutrauks hibridinių veiksmų prieš Lietuvą, nenutrauks savo paramos Rusijos agresijai prieš Ukrainą (...) – tada Lietuva irgi nepakeis savo pozicijos ir toliau laikysis sankcijų griežčiausios politikos, izoliacijos ir kitų priemonių“, – akcentavo jis.
Lietuvos diplomatijos vadovas neskuba spręsti ir dėl to, ar ateityje bus būtinybė pratęsti sankcijas Baltarusijai.
„Taip toli į priekį neužbėgčiau, galbūt mes vasario mėnesį turėsime kitą situaciją, galbūt karas jau bus pasibaigęs, galbūt bus padaryti taikos susitarimai, galbūt bus dideli pokyčiai Rusijoje – to negalime žinoti. Lietuva tikrai niekada nesilaikys pozicijos, kad „nesvarbu, kas vyksta aplinkui – vis tiek darysime taip pat“, – sakė ministras.
„Sankcijos yra įvedamos kaip priemonė atsakyti į tam tikrą kitų valstybių elgesį, kai jos pažeidinėja universalias žmogaus teises, kai jos vykdo hibridines atakas, kai padeda Rusijai vykdyti agresiją arba kai persekioja savo žmones (...). Čia yra priežastys, jeigu tai pasikeičia – žinoma, kad pasikeičia ir mūsų elgesys“, – pridūrė jis.
XXI Vyriausybės programos projektas sulaukė kritikos dėl esą švelnesnio tono Baltarusijos režimo atžvilgiu lyginant su Ingos Ruginienės ministrų kabineto programa. XX Vyriausybė Minsko režimą programoje yra įvardijusi kaip grėsmę. Tuo metu naujosios XXI Vyriausybės programos projekte nuostatos apie grėsmę iš Baltarusijos nebeliko.
Be to, I. Ruginienės Vyriausybės programoje konstatuota, kad ir toliau bus išlaikoma Rusijos bei Baltarusijos tarptautinė izoliacija. Tuo metu paskirtojo premjero Mindaugo Sinkevičiaus Vyriausybė žada tarptautinę Baltarusijos izoliaciją stiprinti tik jeigu Minskas ir toliau rems Rusijos agresiją prieš Ukrainą ar toliau vykdys hibridines atakas prieš šią šalį ar Europos Sąjungą (ES).
Seimo opozicija viliasi, kad pasikeitusi valdančiųjų retorika nėra pamatas kitų metų pavasariui, kai ES svarstys, ar pratęsti sankcijas baltarusiškoms trąšoms.
Kaip skelbta, antradienį Seimui pateiktas XXI Vyriausybės programos projektas.
