„Balsuotų už Baranovą, o į Seimą patektų Vinokuras“: socdemo žingsnį vadina kvailyste

Socialdemokratas Ruslanas Baranovas nutarė dalyvauti rinkimuose į laisvą Seimo nario vietą Nalšios šiaurinėje apygardoje. Tiesa, jis jau yra Seimo narys ir juo, jei niekas nepasikeis, bus bent iki 2028-ųjų rudens. Pats R. Baranovas bėdos nemato, o teisės aktai tokios situacijos nedraudžia. Tačiau kiti politikai tai vadina kvailyste, sprendimą kritikuoja ir teisės ekspertai.

2024-ųjų spalį vykusių Seimo rinkimų metu R. Baranovas buvo išrinktas į Seimą daugiamandatėje apygardoje arba, kitaip tariant, pagal sąrašą. Dabar jis siekia rinkimuose laimėti dar kartą, tik šįkart – vienmandatėje apygardoje.

Laisva Seimo nario vieta atsirado po to, kai netikėtai mirė liberalas Jevgenijus Šuklinas. Jis į parlamentą buvo išrinktas Nalšios šiaurinėje apygardoje, kurioje dabar turės vykti nauji rinkimai, numatomi šių metų lapkritį.

Apie ketinimus dalyvauti rinkimuose jau pareiškė R. Baranovas, kuris parlamentaro mandatą jau turi.

Kitaip tariant, tokią situaciją galima prilyginti tam, lyg jūs, pamatę skelbimą, kad darbovietė, kurioje jau dirbate, ieško darbuotojo į jūsų jau užimamą poziciją, nusiųstumėte savo gyvenimo aprašymą ir kandidatuotumėte į laisvą darbo vietą.

Klausimų dėl to kyla ir politikams, ir teisininkams, ir rinkimų prievaizdams. Tiesa, pats R. Baranovas jau anksčiau komentavo bėdų dėl tokio sprendimo nematantis.

„Turbūt esmė ne tame, ar aš turiu, ar neturiu (Seimo nario mandatą – BNS), bet Nalšios šiaurinės apygardos gyventojai, tai yra visaginiškiai, ignaliniškiai ir dalis Zarasų, rinksis, kuris žmogus gali geriausiai atstovauti jų interesams, padėti spręsti jų problemas.

Aš tikiuosi įtikinti juos toje rinkimų kampanijoje, kad aš galiu būti tas žmogus, kuris jiems atstovaus Vilniuje“, – sakė R. Baranovas.

Turėtų pasisakyti Konstitucinis Teismas

Praėjusioje kadencijoje darbo grupei, kuri rengė Rinkimų kodeksą, vadovavęs buvęs parlamentaras Andrius Vyšniauskas teigė, kad Rinkimų kodeksas neturi ir negali numatyti bei sureguliuoti visų kvailysčių, kurias partijos sugalvoja ir dar sugalvos.

„Kodekso kūrimo metu apie tai nebuvo svarstoma, ir apskritai man yra žinoma tik viena teorinė situacija, kai pareigas einantis Seimo narys norėjo bandyti sėkmę atsilaisvinusioje vienmandatėje. Tada teisininkai neformaliai patarė to nedaryti“, – komentavo A. Vyšniauskas.

Anot jo, R. Baranovo problema vis dėlto kyla ne iš Rinkimų kodekso, o iš Konstitucijos. Kaip sakė A. Vyšniauskas, viena vertus, Konstitucija numato visų piliečių teisę dalyvauti rinkimuose ir nenumato draudimo tai daryti pagal einamas pareigas.

„Todėl bet kuris Lietuvos Respublikos pilietis, kuris yra nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei, rinkimų dieną esantis 21 metų, nuolat gyvena Lietuvoje, yra atlikęs teismo paskirtą bausmę (jei tokia buvo) ir yra veiksnus, gali kandidatuoti. Kodeksas negali numatyti papildomo ribojimo, nei Konstitucijoje numatyta.

Tačiau R. Baranovo atveju klausimas labiau kyla apie tai, kaip jis išrinktas dar kartą turės prisiekti Seimo nariu? Man rodos, tai nebūtų logiška ir įmanoma duoti dvigubą priesaiką“, – kalbėjo buvęs parlamentaras.

Pasak jo, laikantis iš Konstitucijos kylančios logikos, jeigu R. Baranovas išrenkamas Seimo nariu vienmandatėje apygardoje, jis prieš priesaiką turėtų atsisakyti Seimo nario mandato, kurį gavo pagal sąrašą. Kitaip tariant, kelioms valandoms pasitraukti iš Seimo ir tada prisiekti kaip Seimo narys dar kartą.

„Tačiau čia yra mano teorinis pasvarstymas, kurį galėtų plačiau aptarti konstitucinės teisės ekspertai. Taip pat po R. Baranovo registravimo VRK kandidatu kitos partijos galėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis išaiškintų situaciją. Manau, tai būtų naudingas ir sveikas Konstitucinio Teismo pasisakymas“, – sakė A. Vyšniauskas.

Vis dėlto, jo manymu, ši situacija galiausiai susiveda į socialdemokratų strategijos kvailystę, kuri, anot jo, vargu ar ateityje pasikartos.

Be to, A. Vyšniauskas kalbėjo, kad, būdamas Nalšios šiaurinės apygardos rinkėju, keltų R. Baranovui ne vieną klausimą: „Jeigu tu nori mums atstovauti, padėti, kodėl tu to nedarai dabar? Kam tau reikia papildomo mandato? Juk visi Seimo nariai Seime yra lygūs savo teisėmis ir pareigomis.

Juolab kad būta ne vienos situacijos, kai konkreti bendruomenė turėdavo net kelis įvairiais būdais išrinktus Seimo narius ir tai visiems jiems netrukdė atstovauti savo bendruomenei. Pavyzdžiui, praeitą kadenciją Marijampolė turėjo net keturis marijampoliečius Seimo narius.“

A. Vyšniauskas taip pat pabrėžė, kad, balsuodami už R. Baranovą, žmonės realiai balsuotų už Tadą Vinokurą, nes būtent jis patektų į Seimą, jei R. Baranovas laimėtų rinkimus Nalšios vienmandatėje apygardoje.

„Būtent jis, o ne R. Baranovas tokioje situacijoje būtų tas žmogus, kuris realiai prisiektų kaip naujas Seimo narys. Ar apygardos žmonės pažįsta poną Vinokurą? Ar nori jo Seime? Nes jų balsas už R. Baranovą realiai krenta į T. Vinokuro kišenę. Aš tame matau šiokį tokį nesąžiningumą ir rinkėjų apgaudinėjimą“, – komentavo buvęs Seimo narys.

Jo teigimu, socialdemokratai turėtų tiesiog neapgaudinėti žmonių ir pasakyti, kad, keldami kandidatą, kuris realiai negali laimėti, atveria kelią koalicijos partnerių Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatui.

„Būtent jis buvo antrame ture praeituose rinkimuose su a. a. Jevgenijumi Šuklinu, todėl natūralu, kad turi didžiausią pranašumą ir šiuose rinkimuose. Kam apsimetinėti, kelti kažką, bandyti Konstitucijos ribas, kai tiesiog gali paremti koalicijos partnerių stipresnį politiką“, – svarstė Rinkimų kodeksą rengusiai darbo grupei vadovavęs A. Vyšniauskas.

Kenkia pats sau

Parlamentarė Agnė Širinskienė dar praėjusioje Seimo kadencijoje kritikavo Rinkimų kodeksą, kaip teisiškai neraštingai parengtą dokumentą. Tačiau ir ji sutinka, kad tokių situacijų numatyti nebuvo galima.

„Matote, kad ir koks buvo neraštingas kodeksas, kurį dabar, beje, taisome, taisyklių kiekvienam gyvenimo atvejui nesugalvosi. Sugalvoti tokią situaciją, kad Seimo narys, kuris turi mandatą ir dar jį turės dvejus metus, bandytų įgyti antrą mandatą, būtų neįmanoma blaiviu ir bent kažkiek sveiku protu“, – kalbėjo parlamentarė.

A. Širinskienė svarstė, kad R. Baranovas bando sau pasidaryti reklamą, tačiau, jos manymu, tokiu žingsniu jis pats sau sugadino rinkimų kampaniją.

„Apygardoje paaiškinti žmonėms, kodėl nori antro mandato jau turėdamas vieną, bus beveik neįmanoma. Manau, jis pasmerkia socdemus toje apygardoje“, – sakė politikė.

Ji sutiko, kad šioje situacijoje tinka pasakymas, jog ne viskas, kas yra teisėta, yra teisinga. Be to, A. Širinskienė pabrėžė, kad teisėje galioja ir protingumo principas.

„Man labai keista. Suprasčiau, jei koks Petras Gražulis ar Remigijus Žemaitaitis būtų taip iškėlęs kandidatą, bet kada iškelia socialdemokratai, kurie yra tradicinė ir iki šiol atrodanti rimta partija... Kelia šypseną, kai matai, kiek partija turi pasikeisti, kas turi įvykti viduje, kad priimtų tokį žingsnį, kuris rinkėjams tikrai bus nesuprantamas“, – komentavo Seimo narė.

Ji taip pat svarstė, kad jei jau reikia kandidato šioje apygardoje, juo galėtų būti premjeru paskirtas Mindaugas Sinkevičius. Jis nėra Seimo narys, o juo būti, pasak A. Širinskienės, premjerui būtų naudinga.

„Būtų gerai parodyti lyderystę ir bandyti tapti Seimo nariu, nes kai nesi Seimo narys, tas dalyvavimas kaip premjero ribojamas. Matyt, jis to iššūkio nepriėmė ir dabar turime tokią kuriozinę situaciją“, – portalui LRT.lt sakė A. Širinskienė.

Klausimai – ir iš rinkimų prievaizdų

Ketvirtadienį vykusiame posėdyje šią situaciją aptarė ir Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Komisijos narys Andrius Vaišnys posėdyje klausė, ar Seimo narys gali būti registruotas kandidatu rinkimuose.

„Aš suprantu, kad pagal principą viskas galima, kas neuždrausta tiesiogiai, bet ar pati VRK, kaip valstybės institucija, elgsimės teisėtai ir teisingai registruodami priesaiką davusį Seimo narį kandidatu rinkimuose į šitą parlamentą?“, – klausė VRK narys.

A. Vaišnys priminė, kad, pagal Konstitucijos 55 straipsnį, Seimo narys yra renkamas ketveriems metams, o išrinktas duoda priesaiką.

„Jei ir dalyvauja šio parlamento Seimo narys ar Seimo narė, tai kada išnyksta jo įgaliojimai, nes įgaliojimai kartu su priesaika išnyksta? Ar Seimo narys duoda antrą priesaiką? Mes duodame antrą pažymėjimą? Tai tie klausimai nėra tušti, būtų gerai, kad į juos atsakytų Konstitucinis Teismas.

Galbūt ne viskas, kas teisėta, yra teisinga. Bet mes skaičiuojame ne tik balsus, bet ir valstybės pinigus. Visa tai – susiję klausimai, kurių negalime pastebėti, praeiti pro šalį“, – akcentavo A. Vaišnys.

Reaguodama į tai, ką pasakė VRK narys, komisijos pirmininkė Lina Petronienė taip pat teigė, kad keliami klausimai yra teisingi. Ji pripažino, kad Rinkimų kodekse draudimo kandidatuoti jau turint mandatą nėra, tačiau ji taip pat teigė nepamenanti, kad tokia situacija kada nors anksčiau būtų susiklosčiusi.

„Atsimenu, buvo tam tikros kalbos 2013 metais, bet tuomet tokia situacija nesusiklostė. Labai geri klausimai. Priesaika yra duodama kadencijai. Tuomet klausimai ir dėl įgaliojimų pabaigos, ir dėl priesaikos. Tikrai turime pasinagrinėti ir Konstitucinio Teismo jurisprudenciją“, – kalbėjo VRK vadovė.

Kandidatuoti negali

Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos ekspertas Tomas Chochrinas socialiniame tinkle rašė, kad į Seimą esamoje kadencijoje išrinktas Seimo narys negali kandidatuoti toje pačioje kadencijoje į Seimą.

„Negaliu atsistebėti faktu, kiek slidūs yra socdemai, vis randantys naujų būdų, kaip išprievartauti Konstitucijos tekstą. <...> Neabejoju, tuoj paskaitysiu oponentų nuomonių, kurie man sakys, kad viskas gerai, kad Konstitucijos tekste nėra draudimo viduryje kadencijos, atsilaisvinus Seimo nario vietai, į ją kandidatuoti jau išrinktam ir aktyviam Seimo nariui. Iš tiesų tokių draudimų neįrašyta Konstitucijos tekste.

Kaip ir labai labai daug kitų dalykų, nes Konstitucija nėra „Ikėjos“ baldų instrukcija, kuri supaišoma taip, kad parodo, jog, prieš renkant baldą ant grindų, baldo rinkimo plote reikia kažką pasitiesti, kad nesubraižytum renkamo baldo ir pačių grindų. Konstitucijos tekstas nėra skirtas idiotams, kurie mano, kad yra labai gudrūs, nes joje nėra kažkokio draudimo. Ji nerašo akivaizdžių dalykų, kuriuos galima išmąstyti įjungus elementarią logiką, nebūdingą nemažai daliai Seimo narių“, – rašė T. Chochrinas.

Pasak jo, yra pakankamai akivaizdu, kad žmogus negali būti renkamas į Seimą toje pačioje kadencijoje, kurioje jau yra išrinktas į Seimą.

„Kodėl? Nes jau esi išrinktas. Situacijos nėra tapačios, kai esi renkamas į kitą kadenciją ir į kitas pareigas. Bandymas dalyvauti rinkimuose esamoje kadencijoje yra ne kas kita, o piktnaudžiavimas teise, apsimetant durneliu.

Toks elgesys nėra niekaip suderinamas su Seimo nario veikla, nes, užuot vykdęs savo funkcijas, Seimo narys sugalvoja užsiimti pašaliniais reikalais, t. y. kandidatuoti į pareigas, kurios jo paties jau einamos. Jis sėdasi į tą pačią kėdę, kurioje jau sėdi, bet taip švaisto savo ir valstybės lėšas bei laiką.

Bandymas argumentuoti, kad praėjo pagal sąrašą, o čia vienmandatė, – teisiškai nereikšmingas, nes Konstitucija nediferencijuoja Seimo narių statuso pagal tai, kokiu būdu jis buvo išrinktas. Jokie tavo įgaliojimai nesikeičia, tu toliau atstovauji tai pačiai Tautai. Net vienmandatėje išrinktas Seimo narys yra Tautos, o ne konkrečios rinkimų apygardos atstovas“, – teigė ekspertas.

Anot T. Chochrino, kandidatuodamas Nalšios šiaurinėje apygardoje, R. Baranovas pasinaudotų esamu Seimo nario statusu prieš kitus oponentus, kurie toje rinkimų apygardoje tuo metu nebus išrinkti Seimo nariai, bet tai yra piktnaudžiavimas teise.

„Jeigu vis dėlto VRK neturėtų nuovokos ir registruotų tokį kandidatą, siūlau kitoms partijoms į tą pačią apygardą susiųsti savo pagal sąrašą išrinktus all-star`us (žvaigždes). Tada toliau su popkornais stebėkime, kaip mindoma Konstitucija“, – rašė jis.