Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako, kad nors įsigyjant ginkluotę ir toliau bus naudojamos supaprastintos viešųjų pirkimų procedūros, jis norėtų, kad būtų suvaldytos rizikos, ar konkursuose dalyvaujančios įmonės tikrai gali pagaminti perkamą gaminį.
„Viešųjų pirkimų procedūrų supaprastinimu ir toliau bus naudojamasi tam, kad kai kuriuos įsigijimus galėtumėme įgyvendinti greičiau. Bet man asmeniškai, kokia kyla dvejonė, kad ar kai kurie tiekėjai, teikdami savo siūlymus, jau turi galimybes pateikti produktus“, – pirmadienį susitikime su konservatoriais kalbėjo R. Kaunas.
„Kartais atsiranda matymas, kad mes turėtume pirkti galimybę jiems pagaminti, net sukurti gamybą“, – pridūrė jis.
Ministras teigia norintis, kad pirkimų procedūros gynybos srityje būtų vykdomos su „kuo mažesnėmis rizikomis“.
„Tai reiškia, kad jeigu aš užsakiau miną, tai aš ir gausiu tikrai miną sutartu laiku, ji veiks, atitiks kariuomenės poreikius, yra ištestuota, atitinka NATO licensijas, standartus, ir čia kalbame apie visą ginkluotę, ne tik minas“, – sakė jis.
Kaip rašė BNS, sausio viduryje R. Kaunas nutarė nutraukti sutartį dėl prieštankinių minų pirkimo iš bendrovės „Eksplosita“.
Sausio pradžioje portalas „Delfi“ pranešė, kad „Eksplositą“ valdo „Fegdos grupės“ akcininkė bendrovė „Milsa“, o šios įmonės veikla daugiausiai orientuota į darbą su naudingųjų iškasenų karjerais, bet nuo pernai įmonė pradėjo vystyti veiklą, susijusią su sprogmenų ir šaudmenų gamyba.
Portale „Rekvizitai“ pateikiamais duomenimis, įmonė turi vieną darbuotoją.
Paskelbus minėtą informaciją, KAM pradėjo vidinį tyrimą, o Specialiųjų tyrimų tarnyba – aplinkybių patikslinimą.
Ministras dėl sutarties taip pat kreipėsi į teismą.
„Pagrindinis kreipimosi į teismą tikslas – sutarties nutraukimas. Teismas spręs, ar galime sutartį nutraukti, ar yra kažkokios kitos aplinkybės. Mes išdėstysime savo teisinius argumentus ir matymą, teismas įvertins“, – teigė R. Kaunas.
BNS skelbė, kad siekdama stiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus KAM pernai gruodį paskelbė už daugiau nei 30 mln. eurų perka prieštankinių minų ir FPV dronų užtaisų.
Tuomet nurodyta, jog pagal Gynybos resursų agentūros ir „Eksplosita“ sutartį už 22,8 mln. eurų bus įsigyta priešdugninių ir priešvikšrinių minų, o už 9 mln. eurų iš Lietuvos gamintojo „LTMilTech“ bus perkama skeveldrinių, lęšinių ir kumuliatyvinių dronų užtaisų.
Kaunas: nėra jokių kalbų apie Lietuvoje dislokuotų JAV karių skaičiaus mažinimą
Nėra kalbų, kad Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) galėtų mažinti Lietuvoje dislokuotų karių skaičių, sako krašto apsaugos ministras R. Kaunas.
„Mano nuomone tai yra labai aišku jau dabar. Kalbų apie karių skaičiaus mažinimą nėra“, – žurnalistams Seime teigė R. Kaunas.
„Kongresas pritaria „Baltic Security Initiative“ programai. Lietuva atliko savo namų darbus priimančiosios šalies paketo prasme. Vyksta diskusijos, kad infrastruktūra galbūt galėtų būti plečiama. Bendradarbiavimas ir bendravimas su partneriais Amerikoje vyksta labai sklandžiai“, – pridūrė jis.
Kaip skelbta, pernai sausį JAV lyderiui Donaldui Trumpui grįžus į Baltuosius rūmus, prasidėjo diskusijos apie galimą JAV karių išvedimą iš Europos.
Į prezidento postą po pertraukos sugrįžęs D. Trumpas ne kartą užsiminė, jog Europa turėtų skirti daugiau lėšų gynybai, antraip, pasak D. Trumpo, bus svarstoma apie amerikiečių karių, esančių senajame žemyne, perdislokavimą.
Tiesa, JAV lyderis yra patikinęs, jog laikysis įsipareigojimų Lenkijai ir Lietuvai.
Pernai balandį JAV televizija NBC pranešė, neva Pentagonas svarsto galimybę atitraukti apie 10 tūkst. karių iš Rytų Europos. Karių atitraukimas esą paveiktų Rumuniją ir Lenkiją.
Šiuo metu Europoje dislokuota apie 70 tūkst. JAV karių, beveik pusė jų – Vokietijoje.
Lietuvoje yra dislokuota JAV rotacinių pajėgų bataliono kovinė grupė.
