Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) komentare LRT.lt teigė, jog „vertins argumentus“ po teismo sprendimo, kuriame migrantų atstūmimas pasienyje įvardijamas kaip neteisėtas.
„VSAT savo veikloje visuomet vadovaujasi Lietuvoje galiojančių teisės aktų nuostatomis ir reikalavimais, tarnyba įvertins teismo nutartyje išdėstytus argumentus“, – rašytiniame atsakyme teigė VSAT atstovas spaudai Giedrius Mišutis.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) trečiadienį paviešintame gruodžio 30 d. teismo nutarime teigė, jog pasieniečiai elgėsi neteisėtai atstumdami neteisėtai sieną kirtusį migrantą atgal į Baltarusiją ir nepriėmę jo prieglobsčio prašymo.
„VSAT pareigūnai, priverstinai išstumdami pareiškėją iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir nesuteikdami jam realios galimybės pateikti prieglobsčio prašymą, veikė neteisėtai“, – skelbiama nutarime.
VSAT atstovas G. Mišutis nepatikslino, ar teismo sprendimas kaip nors keis prieglobsčio priėmimo tvarką pasienyje ar pareigūnų veiksmus atstumiant neteisėtai sieną kirtusius migrantus.
Byloje pareiškėjas Šri Lankos pilietis 2023 m. spalį kartu su kitais migrantais buvo išstumtas atgal į Baltarusiją. Dar po kelių parų, praleistų pasienio miškuose, jis buvo pristatytas į ligoninę Lietuvoje, čia jam buvo nustatyti nušalimai.
„Tai pirma byla, kai atsisakymas priimti prieglobsčio prašymą ne pasienio punkte yra įvardijamas kaip neteisėtas“, – LRT.lt sakė pareiškėjui atstovavęs teisininkas Rytis Satkauskas.
Teismas nustatė, kad dėl to yra kaltas ir pareiškėjas, kuris pasirinko „nelegalaus patekimo į Europos Sąjungos teritoriją šaltuoju metų laiku būdą“, ir Baltarusijos režimo pareigūnai, kurie „priverstinai daug kartų liepė bandyti kirsti sieną ir neleisdavo grįžti į gyvenamąsias vietoves“. Tačiau prie kaltės savo veiksmais prisidėjo ir VSAT pareigūnai, teigiama nutarime.
Toje pačioje migrantų grupėje buvo ir Sirijos pilietis, kuriam dėl nušalimo vėliau buvo amputuotos kūno galūnės, trečiadienį pranešime spaudai skelbė nevyriausybinė organizacija Sienos grupė.
Lietuva dar 2021 m. rugpjūtį priėmė sprendimą taikyti apgręžimus. Jie yra neteisėti pagal tarptautinė teisę, tačiau neretai taikomi šalyse, susiduriančiose su migracijos krizėmis.
Lietuva argumentavo, kad apgręžimo politika yra taikoma remiantis nacionaline teise ir Vidaus reikalų ministro įsakymu siekiant suvaldyti Baltarusijos režimo sukeltą krizę, kuri buvo naudojama kaip spaudimo priemonė prieš Lietuvą.
