Penkerius metus Lietuvoje gyvenantis baltarusių aktyvistas Andrejus Paukas, dirbantis troleibusų vairuotoju, prieš kurį laiką pats įkėlė vaizdo įrašą, kuriame jis su parko dispečere kalbasi rusiškai ir į jos norą kalbėti lietuviškai nereaguoja. „Vilniaus viešojo transporto“ atstovė sako, jog, aiškinantis situaciją, įmonėje vykdomas vidinis tyrimas. Migracijos departamento vadovės teigimu, veiksmų prieš baltarusių aktyvistą galima būtų imtis tik tuo atveju, jei būtų nustatyta įstatymo pažeidimų.
„Jos užduotis – ne mokyti mane lietuvių kalbos, o padėti man kaip vairuotojui“
Baltarusių aktyvistas Andrejus Paukas, komentuodamas situaciją su troleibusų parko dispečere, aiškina, kad pastaroji su juo ir kitais darbuotojais visada kalbėdavo rusiškai.
„Jei Kristina būtų mane perspėjusi, kad nuo rytojaus ji kalbės lietuviškai, tai aš, žinoma, nebūčiau papuolęs į tokią situaciją. Aš supainiojau dienas, galvojau, kad man darbo diena, o atėjau per laisvadienį. Ji man lietuviškai tai sako, o aš nesuprantu. Aš galvoju, kodėl ji man neišduoda dokumentų, nes bus pravaikšta, aš atsakingai žiūriu į savo darbą. Aš jos prašiau: „Pasakykite, prašau, aš nesuprantu.“ Ji su kitais kalba rusiškai. Dėl to aš šį pokalbį įrašiau, norėjau vadovybei parodyt, nes galvojau, kad manimi nepatikės“, – pasakoja penkerius metus Lietuvoje gyvenantis baltarusis.
Jis teigia už susiklosčiusią situaciją atsiprašęs dispečerės ir vadovybės, tačiau pažymi, jog dispečerė turėtų padėti įmonėje dirbantiems vairuotojams, o ne mokyti lietuvių kalbos.
„Noriu pridėti, kad aš atsiprašiau už tai vadovybės, atsiprašiau kolektyvo, aš padovanojau gėlių tai Kristinai. Aš pripažįstu savo kaltę, aš kaltas, kad nemoku kalbėti lietuviškai. Bet dispečerė turi padėti vairuotojams, nes ten visi beveik rusiškai kalbantys. Jos užduotis – ne mokyti mane lietuvių kalbos, o padėti man kaip vairuotojui“, – pabrėžia A. Paukas.
Kontroversijų sukėlusi daina apie Lietuvą su rusiškais keiksmažodžiais ir kirilicos rašmenys Lietuvos pavadinime
Tačiau tai ne toks pirmas atvejis, kai baltarusių aktyvisto veiksmai kelia įtarimų. Neseniai jis įkėlė dainą apie tai, kaip lietuvių kalba pasakytų tam tikrus rusiškus keiksmažodžius. Vis dėlto A. Paukas teisinasi, jog tokiu būdu jis neva mokosi lietuvių kalbos.
„Pastebėjau, kad lietuviai mėgsta rusiškus keiksmažodžius. Aš nusistebėjau, kodėl taip, ar lietuviai turi autentiškų savo žodžių, kuriais galėtų pakeisti rusiškus pasakymus? Ir taip aš originaliai šia daina mokausi lietuvių kalbos, klausdamas ja kalbančiųjų, o kokie yra kiti variantai“, – sako baltarusis.
O savo feisbuko paskyroje jis pusiau kirilica, pusiau lotyniškos abėcėlės rašmenimis paskelbė įrašą, kad jam patinka Lietuva („Lit.By“). Tačiau A. Paukas tikina, jog tai nėra provokacija, nors ir gali kilti neigiamų tokio įrašo interpretacijų.
„Tai ne „by“. Reikia skaityti „Litvu“. Man patinka „Litvu“, Lietuva. Ten kirilica po taško“, – teigia jis.
„Gali [kilti neigiamų interpretacijų], žinoma, bet tada jūs man neskambintumėte, nebūtų šio triukšmo ir skandalo. O dabar manęs prašo interviu ir aš žmogus, žinomas Baltarusijoje, norėčiau būti žinomas ir Lietuvoje“, – priduria baltarusių aktyvistas.
Paklaustas, ar penkerius metus gyvenant Lietuvoje nebuvo įmanoma išmokti valstybinės kalbos, pašnekovas atsako, jog kalbėti lietuviškai norėtų mokytis savu tempu, o ne verčiamas.
„Aš truputį moku lietuvių kalbą. Galiu kavos sau užsakyti, pasakyti paprastus dalykus. To, žinoma, negana, bet man reikia daugiau laiko nei kitiems. Noriu mokytis lietuvių kalbos komfortiškai ir su malonumu, o ne nervingoje ir priešiškoje aplinkoje. Nemėgstu, kai mane verčia“, – pabrėžia A. Paukas.
„Vilniaus viešojo transporto“ įmonėje atliekamas vidinis tyrimas
Tuo metu „Vilniaus viešojo transporto“ komunikacijos rinkodaros skyriaus vadovė Gintarė Žalytė-Štarienė sako, kad įmonė dėl vaizdo įrašo su dispečere atlieka vidinį tyrimą.
„Mūsų įmonė netoleruoja nei darbuotojų, nei keleivių ar kitų asmenų žeminančio, įžeidžiančio ar nepagarbaus elgesio. Ir taip pat negalimi jokie pažeidimai, susiję su asmens duomenų apsauga. Tai būtent dėl šio atvejo, dėl galimų etikos ir vidinės tvarkos pažeidimų, mes šiuo metu atliekame vidinį tyrimą ir jo metu bus vertinami tiek darbuotojo veiksmai, tiek tos situacijos aplinkybės“, – LRT RADIJUI komentuoja G. Žalytė-Štarienė.
Pasak jos, įmonė deda „visas pastangas“, kad lietuviškai nekalbantys žmonės turėtų bent minimalias lietuvių kalbos žinias, tačiau, pagal įmonės tvarką, jos nesuprantantiems darbuotojams informacija turi būti pateikiama jiems aiškia kalba.
„Mums labai svarbu, kad visa informacija būtų pateikiama ta kalba, kurią darbuotojai supranta – ir dokumentai svarbiausi, ir tvarkos yra būtent keliomis kalbomis ruošiamos tam, kad darbuotojas galėtų tiek sklandžiai vykdyti savo pareigas, tiek integruotis į bendrovės veiklą. Šiuo konkrečiu atveju, kaip ir privaloma, įmonėje yra organizuojami lietuvių kalbos mokymai, kad lietuviškai nekalbantiems vairuotojams būtų sudarytos sąlygos įgyti bazines kalbos žinias“, – aiškina Vilniaus viešojo transporto atstovė.
G. Žalytė-Štarienė teigia tiksliai nežinanti, kodėl šioje situacijoje dispečerė su vairuotoju nekalbėjo jam suprantama kalba, tačiau neatmeta galimybės, kad pokalbio metu būta provokacijų, kurios nepaliko kito pasirinkimo kaip kalbėti lietuviškai.
„Šiuo konkrečiu atveju, kodėl mūsų darbuotoja nekalbėjo jam suprantama kalba, tai negalėčiau įgarsinti. Galbūt tik galima daryti prielaidas, kad mes nematome viso konteksto ir jis provokavo darbuotoją ir tiesiog natūralu, jog žmogus tuomet kalba savo kalba, nes panašu, kad ta diskusija nelabai kur veda“, – sako įmonės atstovė.
Migracijos departamentas: norint aiškintis situaciją, reikia sulaukti teisėsaugos vertinimų
Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė sako, kad Migracijos departamentas šį atvejį aiškintųsi, jei sulauktų kreipimosi iš teisėsaugos institucijų.
„Realiai šiuo atveju mes nesame bent jau kol kas gavę išvadų, kad asmuo kelia grėsmę viešajai tvarkai. Tai realiai reikėtų, kad teisėsaugos įstaigos, policija įvertintų, ar tokie pasisakymai, tokie veiksmai kelia grėsmę viešajai tvarkai, ar pažeidžia kokius nors įstatymus. Ir jeigu gautume tokią išvadą, tai tada, žinoma, vertintume apskritai visą kontekstą ir tada turėtume įvertinti, kaip šitas žmogus čia pateko, ar ta grėsmė yra gana rimta, kad atsvertų tuos pagrindus, kuriems esant jis gavo leidimą gyventi čia, Lietuvoje, ir tada priimti atitinkamus sprendimus“, – aiškina Migracijos departamento vadovė.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vicepirmininkas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) partijos lyderis Laurynas Kasčiūnas griežtai vertina baltarusio veiksmus ir žodžius. Jo teigimu, tai nepagarba valstybei ir jos kalbai ir už tokius dalykus asmuo turėtų netekti teisės gyventi bei dirbti Lietuvoje.
„Tikrai esu pasiruošęs parengti raštą Migracijos departamentui, kad įvertintų visas šitas aplinkybes ir priimtų atitinkamą sprendimą. Akivaizdu, tai yra nepagarba valstybei, nepagarba valstybinei kalbai, nepagarba Lietuvos Respublikos piliečiams, todėl turi būti kaina už tokius veiksmus ir ta kaina turi būti labai aiški. Jeigu svečias negerbia valstybės, kurioje jis dirba, kurioje jis gyvena, kuri suteikia jam užuovėją, tai jis neturi turėti teisės čia nei dirbti, nei gyventi“, – sako L. Kasčiūnas.
Jis pripažįsta, jog sprendimas dėl baltarusio tolesnio gyvenimo ir darbo Lietuvoje visgi priklauso nuo teisėsaugos vertinimo, tačiau akcentuoja, kad institucijos šiuo atveju turėtų „parodyti stuburą ir inicijuoti procesą“.
„Be abejo, reikia išsiaiškinti, kokiu pagrindu jis turi teisę dirbti ir gyventi Lietuvoje – ar tai yra darbo leidimas, ar tai yra kokie nors kiti pagrindai. Nuo to irgi daug kas priklauso. Jeigu kažkokių teisinių pagrindų trūksta už tokius dalykus priimti sprendimą ir atimti tas teises, tikrai esu pasiruošęs inicijuoti tas pataisas, kad mes galėtume įtvirtinti aiškiai, kad svečiai turi gerbti mūsų valstybę. Aš vartoju tokią metaforą, kad svečias, atvykęs į Lietuvą, turi pasirašyti tokioje svečių knygoje ir laikytis toje svečių knygoje įrašytų taisyklių. Jeigu to nėra, jis taisyklių nesilaiko, jam ne vieta Lietuvoje“, – teigia Seimo narys.
