Vilniaus „Rytas“ Badalonoje sukūrė vieną didžiausių pergalių klubo istorijoje. Giedriaus Žibėno auklėtiniai FIBA Čempionų lygos finale panaikino 20 taškų deficitą ir per pratęsimą 92:86 palaužė Atėnų AEK komandą.
„Rytas“ trofėjų tarptautiniame fronte iškovojo po 17 metų pertraukos. Po neįtikėtino vakaro pats „Ryto“ treneris pripažino – paaiškinti tai, kas įvyko, kol kas sunku.
„Neturiu atsakymo ir nežinau, kada jį turėsiu. Jau daug kam sakiau, kad reikės iš ryto atsikelti ir suprasti, ar čia tikrai taip baigėsi, kaip iš tikrųjų baigėsi. Ar čia įsižnybti, ar dar kažką pasidaryti, bet panašu, kad tai yra realybė.
Tas medalis kaba, „Ryto“ vardas vėl skamba Europoje pačiu garsiausiu būdu po septyniolikos metų. Žiauriai smagu prie tos istorijos prisiliesti ir visiems žaidėjams, kas šį sezoną žaidė už „Rytą“. Tos pavardės, vardai bus įrašyti auksinėmis raidėmis ir tikrai nuguls į istoriją“, – po finalo kalbėjo G. Žibėnas.
„Rytas“ finale po dviejų kėlinių atsiliko 25:42, o po trijų ketvirčių turėjo net 18 taškų deficitą. Didžiausias atsilikimas siekė 20 taškų.
Vis dėlto ketvirtajame kėlinyje vilniečiai surengė neįtikėtiną spurtą, laimėjo jį 35:17, išplėšė pratęsimą ir jame galutinai perlaužė AEK pasipriešinimą.
G. Žibėnas pabrėžė, kad šis finalas savotiškai atspindėjo visą „Ryto“ sezoną.
„Super didžiuojuosi žaidėjais, tokia patirtimi iš pirmo karto tokiame finaliniame ketverte. Gal rungtynių pradžioje atrodė, kad kiek išsigandę esame, bet turbūt viso sezono paveikslas šiandien buvo aikštėje – kai mums sunku, mes nelūžtame.
Kai kažkuriems išreikštiems lyderiams neina, kažkas kitas perima tą estafetę. Labai svarbus dalykas viso sezono metu – kad ir kaip būtų sunku, niekas panikos nerodė. Mes, treneriai, komanda, pasidarėme „grotas“, tokį savo kambarį, kur neleidome niekam, kas panikuoja, į jį įeiti. Manau, tas šiandienos paveikslas ir buvo matyti tinkamiausioje scenoje ir platformoje“, – dėstė treneris.
Finalo herojumi tapo Simonas Lukošius. Jis svarbiausiu metu smeigė vieną tritaškį po kito, iš viso pelnė 23 taškus, pataikė 7 tritaškius iš 10 ir buvo vienas pagrindinių istorinio sugrįžimo veidų.
„Tai sako apie mus šiemet. Realiai pusfinalyje jis buvo „išimtas“, nesuradome jo – gal dėl gynybos, gal dėl dar kažko. Šiandien jis pajuto tą metimą, žaidėjai jau patys pradėjo jo ieškoti.
Mes tikrai, patikėkite manimi, jokių ekstraordinarių dalykų nedarėme, gal tik paskutinėse atakose kažką pasiruošėme specialaus iš šoninės linijos. Bet šiaip – neturiu žodžių. Šiemet mes tokia komanda, kur tikėkis netikėto iš to žaidėjo, kuris gal kažkur šone būna. Le Mano klubas, „Galatasaray“, šiandien... Bet nenoriu aš čia vėl apie vieną žaidėją, tai visos komandos nuopelnas“, – kalbėjo G. Žibėnas.
Šis Čempionų lygos trofėjus G. Žibėnui tapo trečiuoju titulu su „Rytu“. Vis dėlto treneris pripažino, kad Europos taurė turi ypatingą svorį.
„Niekas jau jo neatims. Niekas neatims, tai tas smagiausia. Aišku, čia nėra net ką lyginti su LKL titulu – visi titulai yra brangūs ir žiauriai įsimintini. Bet tai, ką padarėme Europoje tarp tokių komandų... Kai pagalvoji, kokias komandas mes palikome už nugaros... Na taip, tas šiurpas nueina, reikės laiko suvirškinti tai, kas atsitiko“, – sakė „Ryto“ strategas.
Paklaustas apie kelią nuo laikų, kai perėmė sunkioje situacijoje buvusį „Rytą“, G. Žibėnas pirmiausia išskyrė tikėjimą.
„Dar buvo plaukų daugiau tais laikais, mažiau tų žilų, – juokėsi treneris. – Nuo ko pradėjome? Nuo tikėjimo žaidėjais. Nuo tikėjimo vietiniais žaidėjais. Nuo tikėjimo ta kažkokia kitokia emocija. Nuo žingsnio po žingsnio, kantrybės. Statėme, statėme, statėme.
Gytis Radzevičius pasveikino – jis pats prisidėjo prie tų plytų dėjimo labai daug. Čia yra ir jo nuopelnas, daug kas buvo su mumis. Kantriai statėme. Labai gaila, kad kartais tas visas juodas darbas sprendžiamas tik rezultatais – ar tas medalis yra, ar nėra. Bet pasikartosiu – darome tą patį kasdienį darbą ir darysime toliau. O kaip bus, bus matyti. Trečiadienį rungtynės Kėdainiuose“, – kalbėjo G. Žibėnas.
Finale „Rytą“ Badalonoje palaikė įspūdingas sirgalių būrys. G. Žibėnas ne kartą šią savaitę akcentavo, kad „Ryto“ bendruomenės tikėjimas per pastaruosius metus akivaizdžiai išaugo.
„Auga tikėjimas. Auga atributikos pardavimai, auga šalikų skaičius, auga pakabukų ant veidrodėlių mašinose skaičius. Po šitos pergalės aš matau, kad jau Vilnius ant tų veidrodukų tikrai dominuos“, – šypsojosi treneris.
